Feed on
Posts
Comments

DSC06326_20150724235938034

Valio ! Šiandien išlaikiau pirmąjį dykumos egzaminą – praėjau lengvą Mohavių dykumos trasą, užlipau ant kelių aukštų uolų, sėkmingai nusileidau, niekur nenuvirtau, nieko neišsisukau ir net priėjau prie pat skardžio krašto. Mane po Valley of Fire vedžiojęs jaunas karo veteranas, sakė, kad ir jaunesnėms ir lieknesnėms ne visada išeina tai padaryti. :) Vaikščiojom trise – Adamas, iš pažiūros visai jaunutis, bet spėjęs keturis metelius pakariauti vaikinas, savo potraumatinį karo veterano sindromą, sėkmingai gydantis pribloškiančio grožio gamtoje, aš ir viena už mane kokiu dešimčia metelių jaunesnė ir kur kas sportiškesnė amerikietė, mėgstanti sportą ir turizmą, bet nedažnai turinti tam laiko. Kai ją pamačiau, tai silpna pasidarė. Tariausi dėl lengvo maršruto, o čia gana sportiška moteris, tad arba aš nesugebėsiu paskui ją eiti arba ji vilksis ir mintyse mane keiks. Laimei, nenupuoliau veidu į purvą. :) Tik vienoj vietoj Adamas jai asmeniškai pasiūlė nusileisti palei uolą, kur nusileidimas toks, kad visą kelią reikia išsižergus uolos sienomis eiti. Ji sėkmingai nulipo, o aš užkopiau ant kitos uolos ir iš ten pamačiau daugmaž tą patį, kaip ir jie. Paskui po pertraukėlės mūsų vadas, nieko nesakęs, užbėgo ant aukštos ir gana stačios uolos. Amerikietė pareiškė, kad ir ji nori, pagalvojau, kad noriu ir aš… Paskui žiūrėjau į tą vietą ir pati netikėjau, kad sugebėjau ir užkopti ir nulipti, juolab, kad Adamo žodžiais tariant, mano žygio batai yra daugiau stilingi, nei, kad iš tiesų geri žygiams per dykumą. :) Pati savęs nebepažįstu. :)
Valley of fire yra seniausias ir didžiausias Nevados valstijos parkas.Kartu tai viena iš keisčiausiai atrodančių vietų. Tarsi LSD haliucinacijos, kaip išsireiškė Adamas. Geležis prieš 150 mln metų nudažė besiformuojančias smiltainio uolas ryškiai raudona spalva. Man buvo toks įspūdis, kad tarsi Dievas su savo angelais norėjo pasilinksminti ir ėmė mėtytis raudono molio gabalais. :) Labai įdomiai kai kurios vietos atrodo. Čia radau ir anasazi pueblo tautos paliktus petroglifus. Daugiau apie anasazi pueblo parašysiu po dar artimesnio prisilietimo prie jų paliktos kultūros Arizonoje.Esu beprotiškai įsimylėjusi dykumą. Kuomet pamačiau Raudonąsias uolas ir Bryce kanjoną, sakiau, kad kito tokio grožio būti nebegali ir netikėjau, kad man kas dar didesnį įspūdį padarytų. Zione sakiau beveik tą patį. Didysis kanjonas paliko mane be žado, o Ugnies slėnis užbūrė galutinai. Neverkiu, kad rytoj išvažiuoju, tik todėl, kad Adamas sakė, jog ir Sedonoj panašus grožis. Matysim, nors sunku įsivaizduoti, kad dykuma ir dar kartą mane pavergs ir nustebins dar kažkuo įspūdingesniu. Šiaip tai per kelias valandas mačiau tik nedidelę dalelę viso to Ugnies slėnio grožio. Reikėtų ne vienos dienos, kad viską apžiūrėti. Mylintiems gamtą ir planuojantiems aplankyti Las Vegas, labai ir labai rekomenduoju šią ekskursiją. Vieniems važiuoti tuos 90km…net nežinau…Nesu geografinė analfabetė, bet be gido būčiau pamačiusi dar mažiau, nei mačiau. Nurodančiųjų ženklų yra mažiau nei mažai, karštis apie 40C, saulė negailestingai spigina, nei telefonas, nei internetas neveikia, tad nuėjus tolokai nuo mašinų stovėjimo aikštelės, nesunkiai galima pasiklysti. Žmonių ten irgi nebuvo per daug. Parko darbuotojus mačiau tik arčiau kelio esančiame turizmo informacijos centre.
Kas matėt Total Recall, su Arnold Schwarzenegger, tai visos Marso scenos buvo nufilmuotos Valley of Fire. Kaip ir scenos Veridian III planetos iš Star Trek.

2015.05.29.

DSC06517_20161205230828340 
DSC06347

DSC06465

DSC06433DSC06473DSC06296DSC06462
DSC06302_20161205232304392
DSC06295

DSC06497_20161205232208619
DSC06294

DSC06478_20161205232048515_20161205234622357
DSC06479_20161205232114134_20161205234651765
DSC06339_20161205231848089
DSC06525

DSC06306
DSC06519
DSC06530
DSC06528
DSC06541_20161205233738909

Na ir pabaigai profesionaliai padarytas video iš visų gražiausių parko vietų.

Tags: , , , ,

IMG_3964

Ir taip, beriedant 66 keliu, privažiuojam Hualapai tautos rezervaciją. Hualapai – tariama „wa-la-pie“, tai „aukštų medžių žmonės“. Žinoma, dykumoje aukštų medžių nerasi, bet prie Juodųjų kalnų auga daug ponderosa (geltonųjų) pušų, kurių aukštis siekai net iki 72 m. Tad galima juos vadinti ir „geltonųjų pušų žmonėmis“.:) Nedidelė ta tauta, vos daugiau nei du tūkstančiai piliečių, bet jų žemės apima daugiau nei mln akrų, kas bėra tik penktadalis iš buvusių penkių mln, nusidriekusių iki pat Juodųjų kalnų San Francisko viršūnės.( po poros dienų, iš tolo pamatysiu ją, vis dar sniegu pasidabinusią). Genties žemėms priklauso ir 108 mylios Colorad’o upės, tekančios Didžiojo kanjono dugnu. Beveik prieš trisdešimt metų hualapai nusprendė, kad iš to galima uždirbti pinigų, tad įkūrė turizmo centrą ir pradėjo ruošti ekskursijas, bei išdavinėti leidimus, norintiems apsilankyti vakarinėje Didžiojo kanjono dugno dalyje.Pagal senuosius hualapai padavimus, Didžioji dvasia sukūrė vyrą ir moterį, pagal savo atvaizdą,kaip visiškai lygius asmenis, Didžiojo kanjono dugne. Kad išgyventų, jie abu turi remtis vienas į kitą, gerbti vienas kitą, kartu džiaugtis ir padėti vienas kitam. Sujungti plaukai daro vyrą ir moterį viena esybe. Kanjonai yra šventi ir į juos turi būti žiūrima su pagarba.

IMG_3855

Atvažiavom į administracinį vietinės gyvenvietės centrą Peach Springs.

FullSizeRender-159

Tokiuose namukuose gyvena geltonųjų pušų žmonės. Tiesa pasakius, nesuprantu, kodėl „ponderosa“ taip kvailai verčiasi į lietuvių kalbą. Visai ne geltonos tos pušys, o žalios žalutėlės ir labai gražios.

FullSizeRender-149

Leidimas jau gautas, tad palikę gyvenvietę įsukam į seną, dulkėtą kelią, kur tik visokio kalibro visureigiams ir į juos panašiems tesivažinėti. :) Nepaisant dulkių ir kratymo, nuotaika neįtikėtinai puiki, nes aplink toks niekada nematytas, rūstus ir kartu nenusakomas grožis. Kokio dar Marso bereikia ? :)

FullSizeRender-147

FullSizeRender-153

IMG_3886

FullSizeRender-150

Kažkokį ypatingą virpulį, dar nuo viešnagės Zione, man kėlė va tokios kūgio formos kalvos, vizualiai primenančios moterišką krūtį. Man kažkodėl atrodo, kad tai ir yra Motinos Žemės krūtys, tarsi stebuklingu pienu, savo moteriška energija prisotinančios paslaptingas dykumos vietas.

IMG_3878

Įdomu dar tai, kad dykuma neįtikėtinai žalia. Kažkaip įsivaizduodavau, kad ten tik smėlis ir vos kokia viena kita viksva, o čia ir kaktusai, ir kažkokie krūmeliai, ir žolytė. Nutariau, kad man tiesiog pasisekė, kad atvažiavau čia gegužės pabaigoje, bet, praėjus metams, atvažiuosiu į kitą Arizonos dykumą ir dar labiau nustebsiu, kad net rugpjūčio antroj pusėj yra kam žydėti ir žaliuoti. Neįtikėtina. :)

IMG_3918

Kelias veda vis žemyn, žalumos vis daugėja ir galiausiai pasirodo tiesiog keliu vinguriuojantys seklūs upeliūkščiai. Privažiuojam Didžiojo kanjono dugną.
Būk pasveikinta didžioji, Colorado upe !

IMG_3939

IMG_3940

Beprotiškai žydras dangus, žalsvas upės vanduo, stūksančios kanjono sienos ir prie vandens, besiruošiančių išplaukti jaunų žmonių grupelė. O kaip norėčiau ir aš paplaukioti tais didžiuliais plaustais. Gal kada…

IMG_3887

FullSizeRender-215

FB_IMG_1480657310860

Pasidžiaugę nuostabia gamta, traukiame atgalios. Ir čia manęs laukia dar vienas nuotykis, laukinio asilo pavidalu. :) Prieš mūsų lėtai judantį mašiniuką, viduriu kelio atšuoliuoja asilas. Aš vos nesucypiu iš džiaugsmo, prašau sustoti, Julianas sustoja, bet tuoj uždaro visus langus, nes asiliokas nori lysti vidun. Neturime kuo jo pavaišinti, tad tik nufotografuoju per automobilio langą ir negalliu atsidžiaugti, kad man pasisekė sutikti tokį laukinės gamtos atstovą.
Vėl sugrįžus į 66-tą kelią, mintimis atsisveikinu su mistiniais Joshua medžiais ir lekiam į Las Vegas.

IMG_3982

Jaučiuosi labai laiminga. Gal man koks dykumos poreikis, kad aš taip ja džiaugiuosi, o ir tikrai džiaugtis yra kuo. Nuotraukos neperduoda viso to grožio ir ypatingos atmosferos. Aš nežinojau, kas yra dykuma. Dabar truputį prie jos prisiliečiau ir esu tikrai tuo labai patenkinta. Atsisveikinant po nuostabios ekskursijos, rumunų kilmės gidas Julijus palinkėjo : „Tik netapk normali“. :) Greit netapsiu. :)
2015.05.28.

Štai tokią atrakciją siūlo Hualapai turizmo centras.

Tags: , , , ,

FullSizeRender-178

Numigus vos kelias valandas, vėl lekiu ieškoti, kas čia mane kur nuveš. Su vakardiena nepalyginamas komfortas – patogus APT limo iš Adventure photo tours ir nedidele kompanija. Patogiai įsitaisau šalia gido- vairuotojo Julijaus, kuris pasirodo besąs iš Rumunijos. Įsikalbam ir Julijus papasakoja, kaip emigracijos pradžioje, važiavo iš Rytinės pakrantės į Angelų miestą, pradėti naujo gyvenimo,bet pakeliui sustojo kelioms dienoms Las Vegas’e ir …niekur toliau nebevažiavo. Tiek sužavėjo dykuma, o ypač Ugnies slėnis, kad nutarė surasti galimybę visą tą grožį kuo dažniau regėti. Svajonė išsipildė. Julijus jau ne pirmas, mano sutiktas europietis, apžavėtas vietinės gamtos. Vakar prie Didžiojo kanjono krašto, mus rausvu džipuku vežė vokietis, kuris irgi atvažiavo į šias vietas ir nebegalėjo niekur išvažiuoti. Dar vieną vokietį, tikrą berlynietį, vėliau sutiksiu Sedonoj, o pasakojimas apie tai, kaip „atvažiavau ir nebegalėjau iš čia išvažiuoti“ taps įprastu, bekalbant su kokiu nauju pažįstamu.:) Laukinių vakarų magija netrukus užvaldys ir mano sielą, tik man išvažiuoti teks…
Na bet kol kas visa ko tik pradžia. Mūsų mašiniukas šauniai rieda į priekį, vėl pravažiuoju Hoover užtvanką ir įspūdingą tiltą per Colorado upę.

FullSizeRender-164

Besidairant,į pro langus bėgančios, Mojave dykumos vaizdus, Julijus praneša, kad privažiavom legendinį 66-ąjį kelią. Tuomet dar net neįtariau, kad ateis diena, kuomet tarsi atsitiktinai sužinosiu, kad Santa Monikoje yra oficialus šio kelio pabaigos ženklas ir paskutinę minutę lėksiu jo ieškoti, kol galiausiai surasiu ir išdidžiai galėsiu pasakyti, kad buvau šio kelio pradžioje Chicagoj’e, vėliau kirtau , važiuodama traukiniu į Jutą, pabuvojau vienoje iš įdomiausių atkarpų- Arizonoje ir galiausiai Kalifornijoje. Bet tai bus tik už gero mėnesio. :)
Viena iš JAV pirmųjų transkontinentinių magistralių buvo 66-as kelias, pradėtas tiesti dar 1926-aisiais. Tuomet jį vadino National Old Trails Highway. Daugiau nei tris dešimtmečius, apimančius pokario ir prieškario laikotarpį, šis kelias buvo vadinams „Main street of America“, kadangi vinguriavo per mažus Midwest ir Southwest miestelius, kurių pakelėse buvo išsidėstę šimtai kavinių, motelių, benzino kolonėlių ir visokių turistinių atrakcijų.Ši savotiška materiali laiko takoskyra tarp senosios ir šiuolaikinės Amerikos, matė tikrai daug.Didžiosios depresijos metais, „The Mother Road“ ( John Steinbeck) traukė šimtai tūkstančių fermerių su savo šeimom, kuriuos „the Dust Bowl“, (serija katastrofiškų dulkių audrų,sukeltų sausros bei pernelyg intensyvios žemdirbystės ir siaubusių JAV prerijas ketvirtojo dešimtmečio pradžioje.)privertė palikti savo ūkius ir traukti ieškoti laimės į Kaliforniją, nes nuo išartų prerijų, nesant jokių medžių ir krūmų, vėjas pakeldavo neįtikėtinai didelius sluoksnius žemės, kuri didžiuliais juodais debesimis būdavo kartais nunešama net į New York’ą ir Washington’ą DC. 1935.04.14.JAV istorijoje yra žinoma kaip „juodasis sekmadienis“, nes tą dieną dulkės uždengė saulę teritorijoje nuo Kanados iki Texaso…Tarp prerijų gyventojų, ypač Kanzase ir Oklahomoje ėmė sparčiai plisti dulkių keliama pneumonija. 1935-aisiais apie 80% dirbamos Didžiųjų lygumų žemės buvo daugiau ar mažiau paliestos erozijos. Tą sunkų, žmonių pralaimėjimo gamtai laikotarpį, aprašė J.Steinbeck savo romane „The Grapes of Wrath“.Žmonių migracija į Kaliforniją tuo metu buvo didesnė nei žymiosios Aukso karštligės laikais. Na bet aš jau nukrypau į šoną. :) Tiesiog įdomi pasirodė ta tuomet didžiulė amerikiečių bėda, apie kurią, manau, kad retas iš mūsų yra girdėjęs. Kita didelė amerikiečių migracijos banga, nuvilnijo šiuo keliu po Antrojo pasaulinio karo, kuomet iš industrinių Rytų,tūkstančiai patraukė į Pietų Kaliforniją, iš „Rust belt“ į „Sun belt“. Geresnio gyvenimo juk norėjosi visiems ir visada. :) Nuo 1960-ųjų metų ši daugiau nei 2000 mylių magistralė, atkarpa po atkarpos buvo uždaroma, kaip greitkelis, pakol 1984-aisiais oficialiai prarado automagistralės statusą ir buvo pervardinta į „Historic Route 66″.
Grįžtu prie savo įspūdžių. :) Julijus paskelbė, kad esame prie Kingman’o kur įsikūrusi įžymioji Hackberry parduotuvė, o joje 66-ojo kelio muziejus. Parduotuvė buvo vadinama „“mother lode of mother road memorabilia”.Niekas čia jau nebepardavinėja benzino, bet vintažinės pompos senojoje kolonėlėje tarsi laukia savo klientų. Visą vaizdą tiek lauke, tiek parduotuvės viduje galima apibūdinti vienu žodžiu – crazy. :) Seni surūdiję automobiliai, visokie ženklai ženkleliai, plakatai, vienžo tokis mielas širdžiai bardakėlis , turintis savo nepakartojamą aurą. Kas lankysitės šiose vietose, būtinai nepraleiskit progos stabtelėti čia bent keliolikai minučių ir leisti save apžavėti 66-ojo kelio magijai.

FullSizeRender-163

Senovinis muzikinis automatas.

IMG_4225

Prostitutės licenzija

IMG_3835-2

FullSizeRender-172

FullSizeRender-173

FullSizeRender-174

FullSizeRender-171

FullSizeRender-186

FullSizeRender-162

Įspūdingas vyrų WC vidus. Turbūt ne vienas norėtų tokio… :)

FullSizeRender-84

Moterims liepiama važinėti lėtai, žiūrėti į vaikus ir gyvulius. O vyrai tegul patys saugosi.:) Įdomu dar pasidarė, kaip tais laikais klozeto sėdynes sterilizuodavo.

FullSizeRender-181

Mielai būčiau pasivažinėjusi šiuo mašinuku. :)

IMG_3845

FullSizeRender-114

Tą saulėtą 2015-ųjų gegužės 28-tą aš ne tik apsilankiau Didžiojo kanjono dugne,apie ką bus antroje dalyje, bet ir beviltiškai įsimylėjau Mojave ( liet.Mohavių) dykumą, kaip ir čia pirmą kartą gyvenime pamatytą, mano nežinotą Joshua medį. Bet apie dykumą dar parašysiu vėliau, kaip ir apie mistinius Joshua, kurie liko kaip vieni iš didžiausių, mano pažinties su Vakarine JAV dalimi, įspūdžių.

Tags: , , ,

DSC06171

Pirmoji mano, Las Vegas’e užsisakyta ekskursija, buvo į pietinį Didžiojo kanjono kraštą. Išvažiavimą paskyrė nuo didžiulio kaimyninio viešbučio. Iš kur man žinoti, kad ten yra sava autobusų stotis ? Juolab, kad operatorė į mano klausimą: ar tai sustojimas bulvare, atsakė teigiamai…Laksčiau kaip pusprotė pirmyn – atgal per didžiulį viešbutį, kur prie lošimo automatų net šeštą ryto rymojo patys beviltiškiausi lošėjai.Susiradau autobusą jau tuomet, kuomet rasti nebesitikėjau – 6:20. Nuvežė mus į kažkokį registracijos centrą, persodino į kitus autobusus ir išvažiavom iš Las Vegas 8 val. Iš karto pasakysiu, kad grįžau į viešbutį 23:45, prie kanjono praleidau…dvi valandas. Žiauru.Niekam nerekomenduoju užsisakinėti autobusinės kelionės į „south rim“, na nebent jau tikrai nėra kitos išeities.
Autobusas buvo pilnas pilnutėlis iš viso pasaulio suvažiavusių europiečių, amerikiečių ir azijiečių. Sėdėjau šalia indės, kuri su vyru atvyko aplankyti Kalifornijoje mokslus baigusio sūnaus.Ta proga visi trys ir išvažiavo Didžiuoju kanjonu pasigrožėti. Pirmiausia sustojom prie Hoover užtvankos. Tai vienas iš didingiausių pasaulio inžinierijos paminklų, pastatytas valdant prezidentui Herbert’ui Hoover, Didžiosios depresijos metu 1930-35mm. Statyti hidroelektrinę Juodajam kanjone prie Kolorado upės buvo planuojama ir anksčiau, bet suinteresuotos aplinkinės valstijos vis nesutarė dėl vandens paskirstymo. Galiausiai ekonominė krizė, kuomet reikėjo žmones aprūpinti kažkokiu tai darbu, paskatino tą didingą projektą pradėti. Daugiau nei 5000 darbininkų su savo šeimom persikraustė į Nevados dykumą ir daugiau nei šimtas, šių gigantiškų statybų metu, savo galvą padėjo, nes tiltas buvo statomas 700 (221,4m.) pėdų aukštyje virš sraunios Colorad’o upės,o statant užtvanką, teko dirbti siauruose tuneliuose į kuriuos dažnai prasiveždavo anglies monoksidas. Atsakingų už saugumo techniką žmonių, tais laikais dar nebuvo, bet užtat pirmą kartą statybose buvo panaudoti apsauginiai šalmai.

FullSizeRender_20160116195053244

Hidroelektrinė ir šiandien tebevaidina svarbų vaidmenį, paskirstant elektros energiją, Vakarinėje Valstijų dalyje.

IMG_3678

IMG_3688

Įdomu, kad pagal susitarimą, buvo uždrausta samdyti kinų kilmės darbininkus, afroamerikiečių irgi buvo priimta vos keliasdešimt. Po pirmųjų metų, darbininkai iš laikinų darbo stovyklų persikraustė į naujai pastatytą miestuką Boulder’į. Kad darbams niekas netrukdytų, Boulder’y buvo uždrausta prostitucija, azartiniai lošimai ir alkoholiniai gėrimai. Tie draudimai, naujojo miesto gyventojams taip patiko, kad alkoholis čia buvo nepardavinėjamas iki pat 1969-ųjų, o azartiniai lošimai tebėra draudžiami ir šiandien. Tai vienintelis !!! toks miestas Nevados valstijoje. Žinoma, norintiems lošti, tai didelių problemų nesudaro, nes iki Las Vegas tereikia važiuoti vos 50 km.

IMG_3691

Užtvenkus Colorado upę, susidarė gražus vandens telkinys, taip vadinamas Mead’o ežeras,pats didžiausias vandens rezervuaras Valstijose, teikiantis vandenį ne tik Nevados ir Arizonos, bet ir Kalifornijos valstijai. Jo vandenuką geria net 20 mln amerikiečių.
Po pasivaikščiojimo po apžvalgos aikštelę laukė ilgas ir nuobodus kelias per Nevad’ą ir Arizon’ą. Galiausiai po kelių valandų atvažiavom į Nac.geografijos centrą, iš kur vieni išvažiavo paskraidyti virš Didžiojo kanjono, o aš su kita grupe, pasirinkau galimybę, pasivažinėti rausvu džipu palei kanjono kraštą. Geriau gal būtų reikėję paskraidyti, nes ne taip jau daug pamačiau, o ir apsisukom kažkur per valandą, ko pasekoj paskui porą valandų trynėmės Nac.geografijos centro parduotuvėje, laukdami kol grįš „skrajūnai“. :)
Apie Didįjį kanjoną sunku kažką ir pasakyti, nes visi žino, kas tai. Man asmeniškai tai ypatinga, energetiškai labai stipri nepaprasto grožio vieta, kur norėtųsi atvažiuoti dar ir dar…Jau vėliau sužinojau, kad galima važiuoti į Williams miestelį, o iš ten vietiniu traukinuku ir kanjono kraštą pasiekti. Kada nors gal taip ir padarysiu, jei iki to laiko kanjone nepradės kasti urano ir nesubjauros viso to neįtikėtino grožio.

IMG_3740

IMG_3712

IMG_3729

Besidomintiems skaičiais, galiu pasakyti, kad Didžiojo kanjono ilgis 446 km. Plotis (plato lygyje) nuo 6 iki 29 км, o ant kanjono dugno mažiau nei vienas km. Gylis iki 1800 м. Kai esi ten, apie skaičius negalvoji, tiesiog KAŽKAS TEN ir tiek…Gal koks sugriautas nežemiškos civilizacijos miestas…? Nežinau, kiek laiko reikėtų, kad visą tą stebuklą apžiūrėti. Laimei, aš užsisakiau kitai dienai ekskursiją į kanjono dugną, tai vis nors truputuką kažką daugiau pavyko pamatyti
Pašiurpino mane ta masinė Nevados turizmo sistema. Svarbiausia jiems tik pinigus iš žmonių išlupti. Nustebau, kai grįžtant vairuotojas įjungė įrašą, kur buvo sakoma, kad JAV priimta duoti autobuso vairuotojui nuo 5 iki 10$ arbatpinigių, o jei labai patiko, tai ir daugiau…Autobuse buvo 50 turistų, tad paskaičiuokit, jei taip sąžiningai kiekvienas tuos 5$ ar daugiau… Vairuotojas niekuo ypatingu nepasižymėjo, Kelionės metu parodė seną filmą su Dž.Čanu ir dar kažkokią nesąmonę, kurios pradžios, mes, besitrynę po Nac. geografijos centrą net nematėm, o paskutines šimtą mylių važiavom gana lėtai ir be jokių atrakcijų. Už ką vairuotojui tokie pinigai ? Negi atlyginimo jam nemoka ? Padaviau ramia sąžine 3$, kaip įprasta Rytinėj pakrantėj. Priešpaskutinis sustojimas buvo visai netoli mano viešbučio. Vietoj to, kad paklaustų ar likę paskutiniai turistai nori išlipti visai netoli savo viešbučių, vairuotojas apvežė mus ratą, persodino į kitą autobusą ir tas pavežė mus puskilometrį iki nei vienam konkrečiai netinkančios vietos. Išlipom, pakraipėm galvas ir išsiskirstėm kas sau.Laimei, sekančią ekskursiją nusipirkau ne iš to didžiulio monstro, o iš mažos firmelės, bet apie tai sekantis pasakojimas. :)

Tags: , , ,

Investigating police officers work outside the Stade de France stadium after an explosion and after international friendly soccer match France against Germany, in Saint Denis, outside Paris, Friday Nov. 13, 2015. Multiple fatal attacks throughout the city have prompted President Francois Hollande to announce he was closing the country's borders and declaring a state of emergency. (AP Photo/Michel Spingler)

(AP Photo/Michel Spingler)

Šiandien, bežiūrėdama Briuselio tragedijos vaizdus ir belandžiodama po soc. erdvę, susimąsčiau, kaip reikia elgtis teroro akto metu. Poros internautų patarimai mane ne itin įtikino, tad kriepiausi į visažinį Google. Kaip nekeista, bet pačią naudingiausią informaciją, radau ne kokiam oficialiam tinklalapy, bet pakistaniečio Zeeshan Usmani bloge. Turbūt todėl, kad Pakistane sprogimai yra įprasti, tad ir naudingi patarimai kyla iš patirties. Išsirinkau tai, kas man pasirodė svarbiausia :
1. Lik ramus. Žinok, kad tik pats gali save išgelbėti. Slėpkis už kokio didelio daikto, jei nuolaužos krenta aplink ir pasilik toje vietoje bent minutę.
2. Laikykis atokiau nuo langų, bet kokių stiklų ir elektros instaliacijų.
3. Atsigulk ant grindų. Dauguma šiuolaikinių sprogmenų yra prikaišioti vinių, kurios skrenda horizontaliai visom kryptim, maždaug dviejų – šešių pėdų aukšty ir lengvai įsminga, stovinčiam žmogui į galvą ar krūtinę. Geriausia gulėti paslikai, rankomis pridengus akis. Jei iš anksto žinai, kad sprogimas įvyks, pabandyk rasti vietą, žemiau grindų lygio. Dar baisesnė už šrapnelius yra sprogimo banga, galinti pažeisti plaučius, inkstus ir žarnyną. Instinktyviai žmogus stengiasi giliai įkvėpti ir nekvėpuoti, ko NEGALIMA daryti sprogimo metu. Dauguma sprogimo aukų miršta dėl vidinio plaučių kraujavimo ir tik 6% miršta nuo skeveldrų. Tad BŪK IŠSIŽIOJĘS, KVĖPUOK PAVIRŠUTINIŠKAI IR RETAI, kad plaučiai būtų tušti. Pridenk burną drabužio skvernu ar pan.
4.Nesinaudok degtukais ar žiebtuvėliu, nes žiežirbos gali sukelti sprogimą. Nesinaudok telefonu, nes elektros signalai gali aktyvuoti kitą sprogmenį.
5. Klausyk policijos ir spec. tarnybų nurodymų, ir jei vyksta evakuacija, palik patalpą kiek įmanoma greičiau.
6. Padėk išeiti žmonėms, kuriems galimai reikai tavo pagalbos. Nejudink sunkiai sužalotų žmonių, nebent gręsia gaisras ar pastato sugriuvimas.
7. Atsargiai atidaryk duris, žiūrėk, kad kas neužkristų.
8. Neik prie dujų linijų, ugnies zonų ir virtuvių. Nesinaudok liftu. Išėjęs iš pastato, eik nuo jo kiek įmanoma toliau.
9. Jei tave užgriuvo, periodiškai daužyk sieną ar vamzdį, kad išgirstų gelbėtojai. Nerėk, nebent nėra kitos išeities, nes rėkdamas pritrauksi į savo plaučius labai daug dulkių.Stenkis išlikti ramus ir galvok apie malonias akimirkas. Venk bereikalingų judesių. Švilpk, jei gali.

Tad tiek. Linkiu, kad niekada niekam nereikėtų pasinaudoti šiais patarimais. Būkite saugūs !

http://blogs.tribune.com.pk/story/13144/what-to-do-if-you-are-caught-in-a-bomb-blast/

Tags: ,

Older Posts »

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos