Bevartydama vietinį laikraštuką, radau keletą įdomių faktų apie JAV Antrojo pasaulinio karo metu:
1. Dar 4-am dešimtmety, JAV turėjo vieną iš mažesnių pasaulio armijų, kurioje tarnavo vos 130 000 karių. Tuo metu net Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Ispanija turėjo kur kas gausesnę kariuomenę. Bet jau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, JAV turėjo vieną iš galingiausių pasaulio armijų ir neužleido savo pozicijų iki mūsų dienų.
2. Antrojo pasaulinio karo metu JAV vyriausybė paskelbė programą „Victory Gardens“, skatinančią auginti vaisius, daržoves ir salotas visur, kur tik įmanoma ir maksimaliais kiekiais. Valdžia padėjo fermeriams įsigyti daugiau įrangos, o per radiją ir laikraščius buvo pastoviai
dalinamasi sodininkystės – daržininkystės paslaptimis. 1943m. JAV augo 18mln „Pergalės sodų“. Žmonės supildavo lysves ant savo namų stogų, senuose automobiliuose ir vežėčiose. Moterys konservavo derlių. Visa tai ne tik išsprendė maisto problemą, bet ir sėkmingai nuiminėjo psichologinę įtampą ir savotiškai įrodė, kad darbo dėka amerikiečiai gali išspręsti bet kokią problemą.
3. 1942m.pavasarį, vyriausybė nustatė pirkimo limitus ir įvedė korteles maistui, drabužiams, degalams ir pan. Atskiros kortelės buvo „gyvybei būtiniems produktams“ : mėsai, cukrui, riebalams, sviestui. Nacionalinė ekonomijos kompanija buvo vedama, laikantis šūkio : “ Mums mažiau – jiems (kareiviams) pakankamai!“
4. Visur buvo renkamas metalas ir guma. Vieno mažo Teksaso miestelio gyventojai net nutarė demontuoti vietinę geležinkelio atšaką. „Dėl Amerikos pergalės, mes esam pasiruošę vėl persėsti ant arklių“,- pareiškė jie.
5. Kadangi šimtai tūkstančių vyrų leido laiką karinio parengimo stovyklose, jų vietas fabrikuose ir gamyklose užėmė moterys, tapusios puikiomis suvirintojomis, elektrikėmis, frezuotojomis. Atsirado terminas „Rosie the Riveter“ ( Rožė kniedytoja), kurį išpopuliarino to paties pavadinimo daina. Taip vadino moteris, dirbusias sunkų fizinį darbą, bet nepraradusias savo moteriškumo ir žavesio. „Rožė kniedytoja“ kasdieniame gyvenime turėjo savo prototipą – Rose Will Monroe, jauną našlę, auginusią dvi dukras ir dirbusią bombonešius gaminusioje Mičigano gamykloje. Jau vėliau „Rože“ buvo vadinamas ir kultinis J.Howard Miller plakatas „We can do it“, kuriame pavaizduota Geraldine Hoff- kita Mičigano gamyklos darbininkė.
6. Po Perl Harboro bombardavimo, kuomet per 110 min. 2,335 amerikiečiai žuvo ir dar 1.143 buvo sužeisti, JAV prezidentas Franklin D. Roosevelt’as pasirašė įsaką Executive Order 9066, kurio pasekoje į specialias stovyklas, įkurtas valstijose, esančiose kuo toliau nuo Ramiojo vandenyno,buvo deportuoti 120 000 japonų kilmės amerikiečių, gyvenusių Havajuose ir Kalifornijoje.Tai vienas iš tamsiausių JAV istorijos puslapių, apie kurį Valstijų istorikai nemėgsta kalbėti ir šiandien. Į „juodąjį sąrašą“ pateko net tie žmonės, kurie niekada nebuvo buvę Japonijoje, nekalbėjo japoniškai, kai kurių negelbėjo net anglosaksiškos pavardės ir kūdikiškas amžius. CŽV neturėjo nei menkiausių įrodymų apie šių asmenų nelojalumą JAV vyriausybei. Pagal tą patį įsaką buvo internuota ir 11000 vokiečių, bei 3000 italų kilmės asmenų. Įdomiausia, kad tarp „vokiečių“ buvo ir žydų, kurie pagal Valstijų įstatymus buvo laikomi vokiečių tautybės asmenimis.
7.Nacionalinės beisbolo lygos komisaras 1942m. parašė F.D.Roosevelt’ui laišką, kuriame pasiūlė sustabdyti visas žaidynes. JAV prezidentas iškritikavo šią iniciatyvą, pareiškęs, kad sportas palaiko amerikiečių dvasią. Tuo metu kai kurie beisbolistai savanoriais išvyko į frontą ir puikiai pasirodė mūšiuose. Iš jų gavosi puikūs granatų metikai. Teigiama, kad kartais jiems net pavykdavo pagauti fašistų granatas ir permesti jas atgal.
„Rose the Riveter“
\
