Kykuit (kaikat) – tai pati įspūdingiausia vasaros rezidencija Hudson upes slėnyje netoli Niujorko.
Pavadinimą jai davė senieji olandu emigrantai, susižavėję nuostabiu vaizdu nuo kalno į Hudson’o upę ir kvietė vienas kitą žvalgytis aplink.
Sužavėjo ši vieta ir Rockefeller’ių dinastijos patriarchą John’ą D. Rockefeller’į, kuris 1893 m. pasikvietė architektus Chester Holmes Aldrich ir William Adams Delano ir ėmėsi statyti 40-ies kambarių neorenesanso stiliaus rūmus, kurie turėjo tapti šeimynine vasaros rezidencija.
Senasis John’as Rockefeller’is buvo labai religingas žmogus, tad vidaus interjeras palyginti kuklus.
Nėra jokių ištaigingų pokylių salių, kaip kituose turtuolių rūmuose, bet užtat yra daugybė meno kūrinių, vertinga kinietiškos keramikos kolekcija.
Mane ypatingai sužavėjo rūmų valda. Pirmiausia ją tvarkyti ėmėsi žymus to meto kraštovaizdžio specialistas Frederick LawOlmsted, kuris projektavo Centrinį Niujorko parką.
Bet senajam Rockefeller’iui šio darbas nepatiko ir seniokas ėmėsi pats kurti apžvalgos aikšteles, vaizdingus takus, transplantuoti senus medžius. 1906 m. šį darbą užbaigė kraštovaizdžio architektas William Welles Bosworth, kuris suprojektavo nuostabias terasas ir sodelius su fontanais, paviljonais ir klasikinėmis skulptūromis. Jo kūryba Beaux-Arts stiliumi yra pripažinta geriausiu architekto darbu JAV.
Okeano garbei skirtas fontanas prie pagrindinio įėjimo, kiek primena Trevi fontaną Romoje.
Afroditės šventykla.
Mirus seneliui, o vėliau ir tėvui Rockefeller’iams, rūmai atiteko anūkui Nelson’ui A. Rockefeller’iui – buvusiam Niujorko gubernatoriui ir JAV viceprezidentui, vieninteliam iš žymiosios šeimos, užsiiminėjusiam politika.
Nelson’as transformavo rūmų požeminę dalį į privačią meno galeriją, kur kabojo Picasso, Chagall’o, Warhol’o darbai.
1935–79m. daugiau nei 120 abstraktaus, avangardinio ir modernaus meno paveikslų ir skulptūrų papuošė rūmus, sodus ir terasas. Tai Pablo Picasso („Bathers“), Constantin Brâncuşi, Karel Appel („Mouse on Table“), Jean Arp, Alexander Calder, Alberto Giacometti, Gaston Lachaise, Aristide Maillol, Henry Moore, Louise Nevelson, Isamu Noguchi („Black Sun“), and David Smith kūriniai.
Nelson’as labai mėgo P. Picasso kūrybą ir paprašė įžymųjį dailininką leisti gobelenų meistrei iš Prancūzijos perkelti keliolika PP paveikslų į gobelenus. Dailininkas sutiko ir taip atsirado dar viena unikali kolekcija.
Galerijoje fotografuoti buvo draudžiama, bet aš neištvėriau nenufotografavusi prisiminimui nors vieno P. Picasso gobeleno. 🙂
Kita unikali kolekcija yra rūmų garaže. Patiko vienas iš pirmųjų, elektromobiliu, pagamintas Detroite 1916 m.
O čia vienas iš pirmųjų sportinių automobilių.
Visa šioje vietoje esanti Rockefeller’ių žemės valda apima 1 380 ha ir yra vadinama Pocantico Hills.
Šios žemės, esančios vos 40 km į šiaurę nuo New York City, savo klestėjimo metu apėmė net 1420 ha ir buvo tarsi atskiras pasaulis su savo gyventojais, sargyba, darbininkais, galvijų banda ir visu kuo, kas būtina maistui ir pragyvenimui.
Čia yra puikūs golfo laukai iki šiol priklausantys Šeimai. Valdoje yra 75 privatus namai ir 70 privačių keliu, kurių dauguma yra projektuoti senojo John’o ir Jo sūnaus John’o Jaunesniojo.
Šiandien maždaug 10 Rockefeller’ių šeimos narių gyvena čia, o rūmai yra kontroliuojami Rockefellerių brolių fondo ir nuo 1991 m. tapo atviru visuomenei architektūros paminklu.
Daug Šeimos žemių buvo atiduota Niujorko valstijai ir jų vietoje įkurtas Rockefeller State Park Preserve.
Pabaigai norėčiau pridėti nuorodą straipsnio apie šiandienines Rockefellerių problemas.
