Feed on
Posts
Comments

Paskutinė ir pati trumpiausia mano sekmadienio „trilogijos“ dalis. Iš esmės tai aš ir važiavau tik pažiurėti Marc Chagall vitražų, o pamačiau ir ankščiau aprašytas įspūdingas kapines ir nuostabią Rockefeller šeimos vasaros rezidenciją.

Bažnytėlė, kurią taip norėjau aplankyti, nėra senovinė, pradėta statyti 1921 m. Rockefeller priklausiusiame žemės sklype ir už jų pinigus. Tai turėjo būti bažnyčia apjungianti visų pakraipų krikščionis protestantus.

Net ir šiandien čia dar apsilanko vyriausias Šeimos atstovas David Rockefeller ir Jo giminaičiai. Na bet kur kas labiau už tai yra vertas dėmesio faktas, kad šioje gan nuošalioje vietoje yra saugomas paskutinis žymaus prancūzų dailininko Henri Matisse kūrinys – vitražas „Rožė“, kuri menininkas kure jau sunkiai sirgdamas ir net neturėdamas jėgų atskristi į JAV.

Vitražas buvo atgabentas iš Prancūzijos jau po dailininko mirties, (baigtas kurti vos 2 dienas prieš Henri Matisse mirti), ir 1956 m. Motinos dienos proga papuošė centrinę mažos bažnytėlės dalį, kaip dedikacija Abby Aldrich Rockefeller, kuri buvo žymi meno globėja, įkūrusi pasaulyje gerai žinomą MOMA – Niujorko modernaus meno muziejų 1929 m.

David Rockefeller su savo žmona Peggy ieškojo vitražisto, verto Henri Matisse darbo ir Paryžiuje apsilankė Marc Chagall vitražų parodoj. Vitražai padarė jam didelį įspūdi, tad 1964 m. Marc Chagall sukūrė Rockefeeller šeimai vitražą „Gerasis samarietis“ John D. Rockefeller, Jr. atminti. Šis Biblijos herojus buvo pasirinktas dėl John D.Rockefeller, Jr. polinkio į filantropiją.

Po poros metų bažnytėlę papuošė antras Marc Chagall vitražas „Ieškok ir rasi“, skirtas Michael Rockefeller, mirusiam Naujoje Gvinėjoje antropologines ekspedicijos metu. Po Michael Rockefeller tėvo, buvusio JAV viceprezidento ir Niujorko valstijos gubernatoriaus mirties 1979 m., buvo sukurtas vitražas „Belskis ir bus atidaryta“, tarsi pratęsiantis prieš tai sukurto meno kūrinio temą.

Dar vienas vitražas, vaizduojantis pranašą Ezekielį, yra skirtas Peggy Rockefeller, nes būtent ji norėjo, kad Henri Matisse darbą pratęstų Marc Chagall.

Marc Chagall savo vitražams naudojo spalvotą stiklą, atskirai dar pamerkdamas jo gabaliukus į atitinkamą rūgštį, kad išgautų reikiamus atspalvius.

Stiklo gabalėlius sudėjęs į visumą, dailininkas tapė ant jų, tarsi tapytų ant drobės. Tapė teptukais, metalo strypeliais, o kartais net ir pirštais, juodom linijom išryškindamas figūras, pridedamas truputi sidabro, kas spalvom suteikia ypatingą spindesį.

Kurdamas savo meną, Marc Chagall atsižvelgė ir į ankščiau bažnyčią puošusius vitražus ir išlaikė panašų spalvinį foną.

Gera buvo grožėtis didžio menininko darbais, gaila tik, kad neleido fotografuoti. Spragtelėjau pora kartų slapčiom ir tiek.

Paieškojau, kuo galėčiau kompensuoti tą trūkumą ir radau Youtube puikų Marc Chagall paveikslų rinkinuką. Smagaus žiūrėjimo!

http://www.youtube.com/watch?v=WHZ6gV0RDrU&feature=colike

Leave a Reply

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos