Tęsiu savo atostogų Cape Cod’e aprašymą.
Provincetown’as – tai seno žvejų kaimo ir hip meno bendruomenės unikalus mišinys. Gyvenvietė, kur plevėsuoja vaivorykštinės vėliavos su užrašu „peace“, vaikinai vaikšto susiėmę už rankų, daugybe nedidelių savotiškų krautuvėlių, prekiaujančių Indijoje siūtais originaliais rūbais, skarutėmis, smilkalais ir įvairiom smulkmenom; nedidukės meno galerijos, barai, naktiniai klubai ir jaukūs viešbutukai. Tai tarsi neoficiali Naujosios Anglijos gėjų vasarvietė, kur pakankamai jauku ir bet kuriam tolerantiškam žmogui.
Kiek nustebau sužinojusi, kad Provincetown’as JAV National Historical Society buvo išrinktas į 12 istorinių vietų top’ą. Gal todėl, kad dar 1620m. piligrimai iš Senojo pasaulio buvo apsistoję čia 5 savaites, bet, matyt, kažkas nepatiko, tad patraukė tolėliau į Plymouth’ą, kur išliko net akmuo, ant kurio nužengė pirmojo piligrimo koja.:) Deja, tokio akmens Provincetown’o gyventojai neišsaugojo, tad 1910 m. pastatė Piligrimų bokštą ir įrengė muziejų.
Truputį keista, kad ant Piligrimų bokšto neplevėsuoja vaivorykštinė vėliava, nes šiaip jau tų vėliavų užtenka visur. 🙂
Viešbutukas.
Net prie maisto prekių parduotuvės vaivorykštinė vėliava iškelta. 🙂
Na bet kur kas įdomesnis dalykas yra banginiai. Banginių čia sutiksi tiek sausumoj, tiek vandenyne.
XVIII a. Provincetown’as buvo ne tik žvejų, bet ir banginių medžiotojų kaimas. 1760 m. čia švartavosi net tuzinas banginių medžiotojų laivų. XIX a. vid. didelė ir saugi Provincetown’o įlanka tapo 5-u pagal dydį JAV uostu, turėjusiu 56 prieplaukas ir daugiau nei 700 laivų flotilę. Bet banginių medžiojimo era baigėsi, baisi audra, žinoma kaip Portland Gale, sugriovė daugumą prieplaukų ir Provincetown’o, kaip jūrų uosto šlovė išblėso.
Harpūnus ir kitus ginklus dabar pakeitė fotoaparatai, žiūronai ir naujoji keliautojų karta – banginių stebėtojai. 1975 m. kapitonas Avellar’as išplukdė savo laivą Dolphin III į pirmąjį banginių stebėtojų kruizą. Taip prasidėjo šis naujas verslas Rytinėje JAV pakrantėje, o Provincetown’as, kapitono Avellar’o vizijos dėka, tapo vienu iš pagrindinių banginių stebėjimo uostų pasaulyje.
Man teko plaukti 3 val. laivu Dolphin Fleet. Kruizo metu buvo pasakojama apie banginius, jų rūšis, įpročius ir pan. Po valandos pamatėm ir pirmąjį banginį.
Viskas labai įdomu. Žiūri, išplėtęs akis į jūrą, ieškodamas akimis „fontano“ ar kokio peleko. Kas pamato, rėkia visa gerkle, nors prieš tai jau įgulos narys būna tą banginį pamatęs. :)))))
Tada laivelis visu greičiu lekia į banginį, o okeanologas praneša, kad visiems reikia žiūrėti į antrą valandą a. m. pagal laikrodžio rodyklę arba penktą p. m., t.y. įsivaizduoti, kad laivas tai didelis laikrodis ir tai ko ieškom yra ties ta ar ana valanda. Daug geriau, nei, kad lieptų žiūrėti tiesiog kairėn ar dešinėn.
Banginis tingiai išnirsta kartą, du, išleidžia „fontaną“, tada pamosuoja atsisveikinimui uodega ir neria į gelmes, o mes ieškom kito banginio. :)))))
Mūsų kely pasitaikė tik kuprotieji banginiai, kurių viso pasaulyje telikę vos 2500 vienetų. Tai keturiasdešimties pėdų ilgio ir vidutiniškai 40 tonų sveriantys banginukai.
Šiaip jau norėjosi, kad ir „papozuotų“ jie daugiau ir arčiau priplauktų, bet džiaugiuosi ir tuo, kad išsipildė mano svajonė, pamatyti šiuos nuostabius gyvūnus natūralioj aplinkoj.
Truputi apie banginius dar parašysiu savo sekančiam rašiny apie įžymiąją Nantucket’o salą. O pabaigai banginio daina iš visą turinčios YouTube.
