Atplaukiu į Martha’s Vineyard salą.
Atplaukiu ir tikiuosi kaip ir Nantucket’e rasti kokį turistų belaukiantį autobusiuką, kuris apvežtų mane per salą. Deja… Čia pat prieplaukoje galima išsinuomoti mašiną, bet man tas variantas netinka. Randu kažkokios turistinės firmelės telefoną, paskambinu ir gaunu pasiūlymą apžiūrėti salą už 240$ per 3 val.
Nesu milijonierė, tad nutariu tiesiog pasibastyti aplink, juolab, kad viena iš pagrindinių salos įžymybių – „meduolių nameliai“ turėtų būti kažkur netoliese. Užklausiu apie juos jauną porelę, matau suglumusius žvilgsnius, o staiga iš kažkur išdygusi mergaitė ima man aiškinti kur turiu eiti. Netrukus prieš mano akis atsiveria žaismingas vaizdas.
XIX a. antroje pusėje šie nameliai buvo pastatyti iš nuo stiprių sūrios jūros vėjų papilkėjusių lentučių. Ir ryškių spalvų dažų tais laikais dar nebuvo ir gyveno čia spalvas ne itin mėgę kuklūs kvakeriai, kurių pagrindinis užsiėmimas buvo banginių medžioklė. Sala buvo tarsi Nantucket’o banginių medžioklės centro filialas.
XVIII a. antroje – XIX a. pirmoje pusėje salos gyventojai klestėjo, kol žibalo atradimas nesukėlė didžiulio nuosmukio. Martha’s Vineyard salos gyventojams, kaip ir nantuketiečiams reikėjo sugalvoti kažką naujo ir abiejose salose buvo pasirinktas tas pats variantas – poilsis ir turizmas.
Juk būtent XIX a. pab. poilsio industrijos vystymasis ėmė įgauti pagreitį. Jei Nantucket’e buvo nutarta išsaugoti buvusį natūralų „Little grey lady“ įvaizdį, tai „martiečiai“ nutarė išpuošti savo namelius ir nudažyti juos nebūdingoms Naujajai Anglijai spalvomis. Prie vieno iš mano nuotraukose esančių namelių, radau skelbimą, kad jis yra parduodamas. Pasidomėjau 🙂 Namelio skirto vienai šeimai, statyto 1870 m. ir renovuoto 2007 m.,kaina 459 000 $. Viso jame 8 patalpos.
Nei garažo, nei apšildymo nėra. Nėra net židinio! Bet užtat yra šaldytuvas, skalbimo ir džiovinimo mašinos. 🙂 Ne kažin kas. Nežinau ar norėčiau čia gyventi, nes vasaros sezono metu čia slankioja būriai tokių žioplių kaip aš ir fotografuoja tavo namus.
Verandoje pakabintas meduolinis žmogeliukas – šių namelių simbolis. Visas tas žaismingas „kičiukas“ iš pradžių yra mielas akiai, bet paskui pradeda atsibosti. Man gal po pusvalandžio grožėjimosi, galvon pradėjo lįsti mintys apie falšą… Juk statė šiuos namukus toli gražu ne patys sentimentaliausi žmonės pasaulyje.
Nuo rožinių spalvų „apsalus“ akiai, ne tokie ryškūs namukai atrodo daug mielesni.
Martha’s Vineyard, kiek skiriasi nuo kitų Naujosios Anglijos poilsiaviečių tuo, kad čia nuo XX a. pirmosios pusės pamėgo atostogauti juodaodžiai šalies gyventojai.
JAV prezidentas Barack Obama kartu su šeima pirmąsias savo prezidentines atostogas taip pat praleido Martha’s Vineyard. Ne tik todėl, kad šią salą yra pamėgusi Clinton’ų šeima ir kai kurios Hollywood’o žvaigždės, bet ir pagal vidurinės klasės afroamerikiečių tradicijas, kitaip sakant jaunystę prisimindamas. 🙂 Žinoma, ne šiam kukliam namely. 🙂
Apžiūrėjus „meduolių namelius“, patraukiau link pliažo ir įsėdau į stabtelėjusį mano kely maršrutinį autobusą. Nutariau, kad tiek, kiek pamatysiu per autobuso langą, pėsčiom vaikštinėdama tikrai nepamatysiu, nes Martha’s Vineyard yra 226,6 kvadratinių km pločio, oficialiai trečioji pagal dydį sala JAV Rytinėje pakrantėje.
Sumokėjau už valandos pasivažinėjimą ne 80, o tik septynis dolerius. 🙂 Negaliu pasakyti, kad pamačiau labai daug, bet susidarė įspūdis, kad saloje be 6 miestukų dar yra daugybė miške išsimėčiusių kempingų. Vaizdelis kažkuo priminė mūsų Girulius.
Beieškodama informacijos apie Martha’s Vineyard, radau žinutę apie tai, kad 1970 m. Simas Kudirka čia paliko sovietinį laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio JAV, bet buvo grąžintas atgal.
Dar radau, kad netoli kranto nukritus privačiam lėktuvėliui, čia žuvo John F. Kennedy, Jr., jo žmona ir žmonos sesuo. Saloje gyvena 15 000 žmonių, o vasaros metu jų skaičius išauga iki 100 000.
Sala žinoma dar ir tuo, kad 1974 m. Steven Spielberg čia kūrė pirmąjį Hollywood’o blockbasterį „Nasrai“. Mačiau pro autobuso langą vieną iš tų „baisiųjų“ vietų. 🙂
Vėlai vakare pavargusi, bet laiminga, parplaukiau į Hyannis uostą. Apie Hayannis, Yarmouth, ir netikėtą kapinių kultūros atradimą Sandwich’e – būsimuose mano blogo rašiniuose.
