Mūsų visuomenėje, kur reikalaujama laikytis pagarbos ir mandagumo taisyklių, bendraujant su kitais žmonėmis, tikrai yra nelengva išlikti savimi. Bet norint žengti dvasiniu keliu, būti savimi yra labai svarbu.
Reklama, media ir kitos masinės informacijos priemonės stengiasi mums įteigti, kad mes privalome būti tokie ir anokie, nors tai dažnai neatitinka mūsų tikrojo „aš“.
Kiek kartų jūsų klausė „kaip sekasi?“, visai nesidomėdami jūsų gyvenimu ir nenorėdami išgirsti atsakymo? Kiek kartų jūs esate nusišypsoję dirbtine šypsena ir atsakę į tą klausimą „puikiai“, nors visą dieną, savaitę ar net mėnesį buvote persekiojami nesėkmių ir problemų?
Netgi tie, kurie jau žengia dvasiniu keliu, dažnai pakliūva į šiuos spąstus, nes jaučiasi privalantys būti nepriekaištingi. Bet juk dvasinis gyvenimas tai pastovus transformacijos procesas ir tam, kad pasikeistume, mes privalome sąžiningai priimti mumyse esantį negatyvą ir neslėpti jo nuo aplinkinių.
Jei mes išoriškai visą laiką šypsomės ir esame malonūs aplinkiniams, bet savo viduje teisiame ir galvojame apie kitus blogai, mes tarsi slepiame purvą, sušluodami jį po kilimu. Čia nėra jokios transformacijos.
Mes visi turime ydų ir mes visi darome klaidas.
Kuomet mes pasirenkame būti savimi ir neslėpti to, kas yra mūsų viduje, žmonės mato kokie mes esame ir pripažįsta tą drąsą, kuri yra reikalinga, pasirenkant būti atviram. Tada jie gali mus suprasti, pasitikėti ir neveidmainiauti.
Būti tikru yra puiki dvasinė ypatybė. Ji padeda suprasti su kuo mes galime jungtis ir būti artimi.
Jei mes slėpsime savo negatyvumą šešėlyje, tai niekada nepamatysime Šviesos. Būti pačiu savimi ir tuo paveikti kitus žmones yra būti veikiamam Šviesos.
Yahuda Berg’o kasdieninių kabalistinių pamąstymų, laisvas vertimas.
