Kaip giliai reikia mylėti kitą žmogų, kad laimingai su juo pragyvenus 56-erius metus, Jam prieš kelis metus mirus ir pačiai stovint viena koja karste, galėtum šnibždėti savo mieliausiai vizijai: „Aš tave labai labai myliu ir aš žinau, kad mes kartu nugyvensime ilgą ir laimingą gyvenimą, sulauksim žilos senatvės ir… mūsų gyvenime bus daug nuotykių“…
Kartais pagalvoju, kad tokia meilė yra duodama žmonėms už kažkokius, kažkada ir nežinia kur padarytus gerus darbus. Gal tai netgi savotiška Rojaus versija, kuomet sutinki tikrai artimą sau žmogų, pereini su juo per materialinių nepriteklių pelkę, išlaikai išbandymą atsiradusiais pinigais ir gyveni taip, kad senatvėje tau pavydi tavo aštuoni vaikai, kurie jau ne itin sėkmingai bando įgyvendinti tavo gyvenimo pamoką.
