Šiandien buvo tokia niūri pilka diena, kad beliko džiuginti save praėjusių kelionių prisiminimais ir nuotraukomis. Viena iš tokių kelionių, kuria norėčiau pasidalinti, buvo išvyka į Main’e esantį Acadi’os nac. parką. Važiavau ten net du kartus, užpernai vasaros pradžioje ir praėjusį rudenį. Tiesiog pasiilgau šiaurietiškos gamtos, jaukaus Bar Harbor’o miestelio ir įspūdingo Cadillac’o kalno, kuris yra aukščiausias šiaurinėje Atlanto pakrantėje – net 1532-ų pėdų aukščio. Norėtųsi ant jo pamatyti saulėtekį laikotarpy tarp spalio septintos ir kovo šeštos dienos, nes tuo metu būtent šioje vietoje galima pamatyti pirmąjį saulutės spindulėlį, skirtą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Pirmą kartą išgirdusi aukščiausio iš dvidešimties aplinkinių kalnų, Cadillac kalno pavadinimą, kiek suglumau, nes rūstoka šiaurės gamta kaip ir nieko bendro neturėtų turėti su prabangiu automobiliu. 🙂 Pasidomėjus istorija, paaiškėjo, kad čia gyvenę senieji žemyno gyventojai šią vietovę vadino Pemetia – pasvirusi žemė. Iš europiečių, neskaitant galimo vikingų reido, pirmieji čia apsilankė prancūzai. Žymus prancūzų keliautojas Samuel de Champlain atvyko į šias vietas 1604 metais. Kadangi flora čia dideliu įvairumu nepasižymi, daugiausia auga eglės ir dervinės pušys, įžymusis geografas pavadino šią žemę Mount Desert Island. Pavadinimas išliko iki mūsų dienų, nors ir užgožtas nac. parko vardo. Kiek vėliau į šias vietas laimės ieškoti atvyko kitas prancūzas, gaskonas Antoine Laumet. Savo pavardę jis panoro pasikeisti į aristokratiškai skambančią, tad pasivadino La Monthe ir pasidovanojo sau titulą „Sieur de Cadillac“, tam panaudodamas gimtojo Gaskonijos miestelio pavadinimą. Siras Cadillac’as buvo apsukrus vyrukas, septyniolikto amžiaus pradžioje sugebėjęs gauti iš Kanados gubernatoriaus subsidiją didžiulei dabartinio šiaurės rytų Main’o teritorijai su Mount Desert sala. Matomai saloje šaunusis gaskonas planavo įkurti savo dvarą ir kailių prekybos centrą, kad vieną vasarą atvyko čia su žmona, bet įsitikinęs, kad šioje vietoje šeimininkauja Wabanaki genties žmonės, numojo ranka į savo planus ir grįžo į Montrealį. Na o kadangi Jis draugavo su plunksna, tai salą aprašė vaizdingai ir detaliai. Minėtas rašinys yra saugomas Prancūzijos archyvuose. Pats Jis sėkmingai vertėsi kailių prekyba ir 1701 metais iš Prancūzijos karaliaus gavo leidimą įkurti Detroitą. Aštuoniolikto amžiaus vidury Main’as atiteko Anglijai, bet Antoine Laumet anūkė išsikovojo teisę i rytinę salos dalį, kur ir stūkso rausvo granito milžinas Cadillac’as.
Devyniolikto amžiaus vidury Mount Desert sala tapo Bostono ir New York’o turtingųjų mėgstamu kurortu. Tekstilės magnatas Georg Bucknam Darr savo žemes pavertė parku. Manoma, kad žymus amerikiečių landšafto architektas Charles Elliot, sukūręs puikią Boston’o parkų sistemą, pametėjo idėją sukurti parką ir Mount Desert saloje. Tuo metu Vakarinėje JAV pakrantėje atsirado pirmieji nacionaliniai parkai. JAV turtingieji mielai parėmė idėją išsaugoti gamtos grožį ateities kartoms. Rytų pakrantės magnatų – Main’o mylėtojų pastangomis 1919 m. JAV prezidentas Wilson’as pasirašė dekretą dėl pirmojo į rytus nuo Mississipi upės esančio, nacionalinio parko įsteigimo. Parkas buvo pavadintas aktyviai Amerikos revoliucijoje dalyvavusio markizo de Lafayette vardu, bet po dešimties metų parko teritorijai išsiplėtus dovanotų žemių sąskaita, parkas buvo pervadintas į Acadia, o Žaliasis kalnas po keleto metų tapo Cadillac’u.
Bekeliaudama po Rytinę JAV pakrantę, beveik kiekvienoje išvykoje girdžiu kalbant apie Rockefeller’ių šeimą. Vienur jie padarė tą, kitur aną, o štai Main’e John R. Rockefeller, Jr padovanojo nac. parkui 11 000 akrų žemės (beveik trečdalį nac. parko teritorijos) ir nutiesė 80 km žvyrkelių. Tai tikrai buvo daug kelininkų ir pinigų reikalaujantis darbas, nes šiandien jau asfaltuotas kelias veda ir į Cadillac kalno viršūnę. Be to, Rockefeller’is pasirūpino pastatyti ir 17 įspūdingų granito tiltų. Kiti turtuoliai dovanojo savo žemes parkui ir aukojo pinigus įvairioms reikmėms. Kada gi mūsų turtuoliai Lietuvos gamtos, o ne tik savo dvaro grožiu pasirūpins?
granitas
Tad tokia pirmoji pasakojimo dalis, priminusi man rūstoką, bet tokią mielą, pušim ir kadagiais pakvipusią Mount Desert salą. Main’o pušies spyglių pridėta pagalvėlė dar išlaikė rudens prisiminimų kvapą. Gera būtų vėl ten atsidurti…
Acadia
Gerai įsižiūrėjus į nuotrauką, pačiame viršuje matosi jau dešimtis tūkstančių metų, pasiruošęs riedėti žemyn, didžiulis akmuo.
