MANO KLAJONĖS,

Per savo trumpą viešnagę Acadi’os nac. parke be Cadillac’o kalno dar spėjau pasidžiaugti Bubble kalvomis, išdidžiai kylančiomis virš Jordan’o prūdo. Kažkaip keista tą žavų vandens telkinį, tarnaujantį kaip gėlo vandens saugykla netoliese esančio kaimo gyventojams, vadinti prūdu, o juo labiau tvenkiniu. 🙂 Tai tiesiog nuostabiai ramus ir gana seklus ežeriukas su jame gyvenančiom lašišom, upėtakiais ir kažkokia nenusakoma ramybe.

Turėjau valandą laisvo laiko, skirto lunch’ui ir suvenyrams, tad nutariau ją išnaudoti pasivaikščiojimui taku palei taip ir viliojantį išsimaudyti (griežtai draudžiama), vandenį. Krantas labai akmeningas ir kai kurie akmenys tarsi turi savo žmogiškus veidus. Galgi tai amžino poilsio atgulę jūreiviai? Ėjau ir tyliai po nosim murmėjau: „Hare Krišna, hare Krišna…“ Nesu krišnaitė, bet kartais likus vienai gamtoje, kyla keistas noras išsakyti Jai (mane supančiai gamtai), savo meilę, susižavėjimą ir pagarbą. O kas labiau tam tinka, nei senovinis vediškas pagarbinimas?

Mane visada stebino JAV administracinis paskirstymas. Acadi’os nac. parkas administraciškai yra ne tik Mount Desert saloje, bet ir Bar Harbor mieste. Kažkas panašaus į tai, tarsi pasakytum, jog Aukštaitijos nac. parkas yra Visagine.:) Nors kita vertus, Bar Harbor išsidėstęs ant žavios įlankos kranto, o iš jos laivais ir laiveliais galima pasiekti kitas parko salas. Rudeninės viešnagės metu turėjau kiek daugiau laiko, tad susigundžiau paplaukioti po įlanką burlaiviu, romantiškai raudonom burėm, kurias įgula, padedama keleivių iškelia tik išplaukus į platesnius vandenis.

Norinčių iškelti bures atsirado pakankamai, juolab, kad spalio pradžioje jau buvo gana šalta ir išplaukus į įlanką pasidarė gana vėsu, o dar lietutis ėmė krapnoti… Ne itin man tas pasiplaukiojimas patiko, nes sukom ratus vis po tą pačią įlanką, į platesnius vandenis neišplaukdami.

Įlankoje daug smulkių žvejybinių laivelių, gaudančių omarus ir kitas jūros gėrybes. Main’o arba šiauriniai omarai yra tam tikra omarų rūšis, gyvenanti tarp Labrador’o ir New Jersey. Jie gali užaugti iki 64 cm ilgio ir sverti per dvidešimtį kg. Eilinis homarus americanus užauga 20–50 cm ilgio ir sveria iki keturių kg. Neparagauti šių vėžių, atvykus į Bar Harbor’ą, yra tiesiog nedovanotina.

Deja, aš esu alergiška jūros gėrybėms, tad beliko tik nufotografuoti, besiruošiančias gardiems pietums moteris.:)

Užtat mėlynių alaus paragavau. Skonis tikrai kad neblogas, toks kaip lengvo, šviesaus ir ne karstelėjusio „moteriško“ alaus.

Mėlynė – tai tarsi Main’o nacionalinė uoga. Šiaurės miškai pilni šių gėrybių ir darbštūs meiniškiai deda jas visur, kur tik įmanoma, net į kai kurias vietines alaus rūšis, jau nekalbant apie uogienes ir pyragus.

Pirmieji europiečiai, apsigyvenę Bar Harbor’e buvo prancūzų jėzuitai (1608), kurių koloniją po aštuonerių metų sugriovė anglai. Miestuko (dabartiniu metu turinčio kiek daugiau nei penkis tūkstančius gyventojų) pavadinimas kilo nuo įlankos ir smėlėtos nerijos, jungiančios Mount Desert salą su Porcupine salomis. Ypač suklestėjo šis nedidukas kurortas antroje XIX a. pusėje, kuomet tapo madingas tarp Rytų pakrantės turtingųjų, atvykstančių čia ramiai pailsėti. Kokia tai buvo mėgstama poilsio vieta, liudija ir tas faktas, kad būtent Bar Harbor’e, o ne NYC gimė buvęs JAV viceprezidentas Nelson’as Rockefeller’is, Henry Ford’as pastatė čia kelis „kotedžus“ savo šeimos nariams. 1947 m. mieste kilo didelis gaisras, kurio metu be didžiulio parko masyvo sudegė ir daug prabangių vilų. Po gaisro kai kurios šeimos visam laikui paliko kurortą ir prasidėjo nuosmūkis.

Šiandien Bar Harbor’as vėl populiarus. Čia savo namus turi Astor’ų, Vanderbiltų, Rockefeller’ių šeimos, J. P. Morgan, Marta Steward, Zbigniew Brzezinski, John Travolta. Net keturi JAV prezidentai, pradedant Taft’u ir baigiant Obama ilsėjosi čia per savo prezidentinių atostogų metu. Atrodytų, kad miestukas turėtų dvelkte dvelkti prabanga, bet nieko tokio, krentančio į akis, aš per savo trumpą buvimo laiką čia nepastebėjau. Visi su džinsais, šortais, marškinėliais. Galgi dėl to nuošalumo ir paprastumo, išgalintys pasistatyti čia vilas, taip mėgsta šią vietą, kur net vasarą nelabai vandenyne pasimaudysi dėl žemokos vandens temperatūros. Amerikos šiaurė turi savo paprastą nepakartojamą žavesį, kurį linkėčiau visiems pajusti.

Tags: Bar Harbior, fotografija, gamta, JAV, Maine