MANO KLAJONĖS,

Nuėjau vakar į vietinį, Patriko dienos garbei skirtą koncertą, atsisėdau iš eilės krašto ir netekau amo, netoliese išvydusi nuogas vyriškas kojas. Kojos būtų gal ir kaip kojos, kiek stambokos ir prietemoje lengvai nuspėjamais ryžais plaukeliais apaugusios, bet apavas… Beveik iki plikų kelių ir sijono krašto, blauzdos raumenis maloniai globė žalios, šiltos, vilnonės kojinės. Pėdos patogiai ilsėjosi kažkokiuose nei tai pusbačiuose, nei tai kaliošuose, o ant jų buvo prisegtas baltas, kietos drobės aulas su sagutėm. Tos sagutės mano žvilgsnį prikaustė labiau, nei už kojinės užkištas peilis kauline rankena. Niekada nebuvau nei Airijoj, nei Škotijoj, tad tionykščių vyrų grožio niekada neturėjau progos panagrinėti. Amerikoj keltų palikuonių tikrai daug, bet su sijonais ir tokiais įspūdingais čebatais jie itin retai tevaikšto. Nežinau kas buvo tas vyrukas senoviniu keltišku munduru, nuo diržo nutysusiom dviem plaukų uodegom ir ruda barzda, bet jis prikaustė mano dėmesį, beveik visam koncerto laikui. Scenoje dainavo ir grojo gražiai, bet veidai jau matyti ir ką ten labai ilgai į juos žiūrėsi. O čia vos už poros metrų tokios kojos. Pagalvojau,kad taip vyrai spokso į jaunų gražuolių apatines galūnes, užmiršę kas darosi aplinkui. 🙂 Nutariau, kad reikėtų tas puikias, muzikos taktan trepsinčias kojikes nufotografuoti. Su savim turėjau tik mobilų, kuriuo šiaip jau nemėgstu fotografuoti, bet kitos išeities nebuvo. Tad išsitraukiau savo išmanųjį ir ėmiau juo manipuliuoti. Kampas buvo netinkamas, blykstė išdavikiškai sušvito visai ne į scenos pusę ir aš susidrovėjusi paslėpiau telefoną. Bet tos tikrai vyriškos kojos pasižymėjo tokia magija, kad netrukus vėl ryžausi mobilųjį išsitraukti. Pusakliai begrabinėdama, paspaudžiau ne tą mygtuką. Ekranėly sušvito medinis arkliukas ir mano išmanusis ėmė dainuoti kartu su airiškų dainų atlikėjais, tik, deja, ne airišką dainą… Į mane sužiuro visi, aplink sėdėjusieji, aš drebančiais pirštais maigiau išjungėją, bet programa „užšalo“, medinis arkliukas lingavo ir kažkas dainavo. Galiausiai, visa paraudusi iš gėdos, išbėgau su savo triukšmingu žaisliuku lauk. Va kaip būna kai į kojas užsižiūri…Galgi čia gėjiški polinkiai pas mane pabudo ir aš tampu gėja?