Praėjusiais metais man teko apsilankyti Pensilvanijos pietvakariuose, kur prie Lokių kalnų upelio ( „Bear run“) 1936-39 metais buvo pastatytas JAV architekto Frank Lloyd Wright šedevras – namas virš krioklio ( Fallingwater).
Tiek upelis, tiek krioklys gal ir nėra labai įspūdingi. Įspūdinga kas kita, – architekto noras įkurdinti gamtoje žmogų, nenuskriaudžiant pačios gamtos, o tik suliejant ją į vieną visumą su žmonių būstu. F.L.Wright stengėsi, kad statybos vietoje nebūtų nukirstas nei vienas medis, kad didžiuliai akmenys liktų savo vietose ir organiškai įsilietų į statinio visumą. Statytojui tai tikrai pavyko. Atvažiuoji kažkur į „girių glūdumą“, eini mišku ir tiesiog negali patikėti, kad kažkur čia stovi nacionalinis istorinis JAV paminklas, kurį American Institute of Architects pavadino geriausiu nacionalinės architektūros kūriniu.
Namo konstrukcijos pagrindą sudaro gelžbetonio perdengimai, kurie išsišakoja įvairiomis kryptymis ir įvairiais lygiais. Tokiu būdu jie sukuria terasas, kabančias tiesiai virš krioklio, kas atrodo labai neįprastai ir sukelia didžiausią įspūdį. Ši originali vila buvo statoma Kaufmann’ų šeimos užsakymu, kaip vasaros rezidencija. Užsakovai gerokai rizikavo, nes F.L. Wright niekada nebuvo dirbęs su gelžbetoniu, o ir niekas Amerikoje nebuvo sugalvojęs statyti namo ant krioklio. Kaufmann’ams būtų visiškai pakakę ir kur kas paprastesnio vasarnamio. Na bet turtingi prekybininkai pinigų turėjo pakankamai, o buvęs madingas architektas, tuo metu jau praradęs savo populiarumą, norėjo įamžinti save įspūdingu kūriniu. Taip ir gimė šedevras, labiausiai išgarsėjęs tuo, kad Lokių kalnų upelis prateka per žemutinį namo lygį, o pratekėjęs virsta įspūdingu kriokliu. Pagrindiniame namo kambaryje yra palikta maždaug pėdos aukščio uolos viršūnė, kuri eina per visą kambarį, susiedama su gamta net ir vilos interjerą. Kambarių grindys – tai ta pati natūrali uoliena, tik nupoliruota, o akmenys, iš kurių sukrautas židinys, palikti tokie, kokius juos sukūrė gamta. Iš didžiojo kambario laiptais galima nusileisti tiesiai prie upelio. Keli miegamieji nedidukai ir kuklūs. Kambarių sienos nėra nei tinkuotos, nei dažytos, užtat daug kur apkaltos medžiu ir visur labai daug stiklo. Vieta tikrai nepakartojama ir įspūdinga, viena iš tų, kurias išsilavinęs amerikietis privalo pamatyti. Galiu tik įsivaizduoti kaip beprotiškai gražu ten gegužės mėnesį, kuomet žydi rodedondrai, kurių aplink mačiau augant gana daug.
Vilos viduje fotografuoti griežtai draudžiama, tad nuotrauką pavyko padaryti tik šią. Youtube’j suradau filmuką apie žymiausią XXa. JAV, o gal ir Europos architektą. Kam įdomu, pasižiūrėkit. 🙂
Frank Lloyd Wright
Grazu… 🙂