MANO KLAJONĖS,

Penketą metų mano dėmesį traukė keistas pilkas pastatėlis prie Peconic įlankos NY. Užrašas prie durų išdidžiai skelbė, kad viduje yra camera obscura, bet durys visada būdavo užrakintos ir tik vasarą kabodavo raštelis, informuojantis, norintiems patekti vidun, kreiptis ten ir ten. Nelabai įsivaizdavau, kas ten viduj, tad tiesiog laukiau palankaus momento, kuomet paslaptingos durys ims ir atsivers. Šiandien kaime buvo Jūros šventė, tad ta proga prie mane traukiančio pilko namelio, stovėjo moteris, renkanti po dolerį, už patekimą vidun. Be jokių skrupulų paaukojau banknotą ir patekau į tamsų kambarį be langų ir šviesos. Vidury stovėjo gal poros metrų diametro mechanizuotas stalas – veidrodis ir ant jo aš pamačiau tai, kas darosi aplink šią paslaptingą vietą. Buvo net savotiškai neįdomu, atrodo, kad „stalas’ priiminėjo vaizdus iš video kameros, filmavusios aplink vaikščiojančius žmones, prieplaukoje prišvartuotas jachtas, žaidžiančius vaikus… Vaizdas buvo tarsi žiūrint geros kokybės video įrašą. „Ekraną’ buvo galima pakelti ir nuleisti, pasukti į šoną, aprėpiant daugiau pakrantės vaizdų. Po dešimties minučių man net atsibodo į visą tai spoksoti. Visas „cinkelis“ tame, kad vaizdą transiliavo visai ne video kamera, o ant namelio stogo užkeltas veidrodis ir stale įmontuotos specialios linzės. Tai yra camera obscura, kurią naudojo kinų filosofas Mo dzy dar V amžiuje prieš mūsų erą, tik tuomet vaizdas iškildavo ant tamsios patalpos sienos ir būdavo apverstas. Tokią kamerą galimai naudojo Aristotelis, stebėdamas saulę, o Xa. arabų mokslininkas iš Basros Ibn Al Chaisam naudojosi specialiomis palapinėmis Saulės užtemimams stebėti. Žinodamas, kad tiesiogiai Saulės stebėjimas labai kenkia akims, mokslininkas padarydavo mažą angą palapinėje ir stebėdavo Saulę ant priešingos palapinės sienos.Tuo pačiu jis paneigė tuo metu priimtiną teoriją, kad šviesos spinduliai sklinda iš akių ir tarsi „apčiupinėja“ objektą.
Viduramžiais camera obscura buvo plačiai naudojama astronomijoje.XIIIa. ja Saulės užtemimams stebėti naudojosi anglų filosofas R.Baconas. XIVa. Levi ben Gersh ir Ibn ash Shatir naudojo ją Saulės ir įvairių planetų kampiniam diametrui matuoti. XVa, savo traktate apie tapybą camera obscura aprašė Leonardo da Vinči. 1686m. Johan Can suprojektavo portatyvinę camerą, kuri buvo patobulinta, pritaisytu 45 laipsnių kampu veidrodžiu, kuris projektavo vaizdą ant matinės horizontalios plokštės, kas leido perkelti peizažą ant popieriaus lapo. Žymus olandų dailininkas Vermeeris naudojo šį įrengimą peizažams, buitiniams paveikslams tapyti. Tų laikų cameros buvo didelės dėžės su daug veidrodžių, šviesai atspindėti. Jau tuomet vietoj paprastos kiaurymės buvo naudojamas objektyvas arba kitaip sakant, linzė, padėjusi nustatytinėti vaizdo ryškumą. Daugėjant optikos atradimų, objektyvai tapo jautresni, o atradus šviesai jautrias medžiagas, camera obscura tapo fotoaparatu…
1606m. buvo pirmą kartą atspausdintas camera obscura padarytas vaizdas.1631m. ja buvo sekamas Merkurijaus judejimas. XIX amžius – šios kameros populiiarumo viršūnė ir nuosmukis. Amžiaus pradžioje buvo prigaminta daugybė tokių camerų, amžiaus pabaigoje, atsiradus fotoaparatui, ji nueina į užmarštį. Senovinę camera obscura galima pamatyti filme “ Mergaitė su perlų auskaru.“.
Šiaip jau konkrečiai, camera obscura ( išvertus iš lotynų k. – tamsus kambarys, taip pat Pinhole) yra optinis įrenginys, turėjęs įtakos fotografijos atsiradimui. Tai kuomet per mažą skylutę besiskverbianti šviesa, projektuoja apverstą vaizdą ant visiškai tamsios patalpos sienos.
Šiuo metu pasaulyje yra 50 tokių įrenginių,iš kurių 5 yra JAV. Tad galima sakyti, kad pabuvojau senovinio fotoaparato ar net video kameros viduje…Ne kvailiai buvo tie senovės žmonės ir mes dažnai net neįsivaizduojame kokius prietaisus jie turėjo ir ką žinojo apie juos supantį pasaulį.

Tags: fotografija