Maža mergaitė, įsikibusi mamai i ranka, seno „LAZ“o salono gale. Sekančioje stotelėje įlipęs tėvas, dar nežinantis, kad mes jį paliekam. Netrukus tėvas išlipa, kaip visada nepriglaudęs ar nepabučiavęs…
…Patėvis sėda prie stalo vakarienės. Pasakoja mamai, kad buvo susitikęs mano tėvą ir klausė ar galėtų mane įsidukrinti. Atsakymas – ne, niekada. Nustebusi mama ir kažkodėl džiaugsmas mano širdelėj, labai mylinčioj naująjį tėvelį…
…Rugsėjo pirmoji. Pirma klasė. Mamos suorganizuotas susitikimas su tėvu karių kapinėse. Jis kaip visada neturi ką man pasakyti. Bėgioju aplink kapus.
…Ligoninė. Vėlai vakare pasirodęs ir kelioms minutėms šalia lovos prisėdęs tėvas. Smalsus seselių žvilgsniai ir šnibždesiai: „Ar žinai, kad čia Jo duktė?“
…Patėvis karščiuoja, laukia gydytojos ir juokiasi, kad tuoj aš pamatysiu savo pamotę. Įeina siaubingai negraži moteris, skubėdama išsitraukia fonendoskopą ir į patėvio prašymą paklausyti ir mergaites plaučius, piktai atrėžia nesanti pediatrė. Galiausiai drebančiais pirštais pakelia mano megztuką ir netrukus, vos kad ne išbėga pro duris. KAIP AŠ JOS NEKENČIU!!! Ir Jo taip pat!
…Mama kalbasi su drauge apie savo gyvenimą. „Ar mergaitė ilgisi tėvo?“ „Tikrai ne! Ji dar buvo mažutė, kai išsiskyrėm ir jis niekada ja nesidomėjo.“ Oi, mama, nieko tu nežinai…
…Aš jau paauglė močiutės laidotuvėse iš padilbų žvelgiu į nepažįstamus giminaičių veidus… Vos keleriais metais jaunesnis brolis panašus į tėvą. Keista žinoti, kad turi dar vieną brolį, kuris gyvena tam pačiam mieste, bet kurio nepažįsti… Teta prašo pasilikti mane gedulingiems pietums, aš spyriojuosi. Lemiamam žodžiui pakviečiamas tėvas. Žiūriu į jo suglumusį veidą ir jaučiu, kad visa mano neapykanta ištirptų kaip sniegas, jei jis dabar prieitų, mane apkabintu ir paprašytų pasilikti… Išeinu išdidžiai pakelta galva. Kaip visada verksiu tik naktį…
…Mama vis kartas nuo karto pasako, kad buvo Jį sutikusi, kad klausinėjo apie mane. Tarsi vis brūkšteltų nagais per neužgyjančią žaizdą…
…Tėvas jau senas ir sunkiai sergantis. Balselis viduje nedrąsiai cypteli, kad gal vis tik reikėtu nueiti aplankyti… Kažkas viduj piktai atrėžia: „NE!. Jei Jam niekada manęs nereikėjo, tai kodėl turėtų reikėti dabar? Juk Jis, o ne aš mane išdavė, niekada manęs nemylėjo, nesidomėjo. Juk Jo dėka many susiformavo bjauriausi kompleksai!“ Balselis viduj vėl nedrąsiai prabyla: „O į laidotuves nueisi?“ NEŽINAU…
…Skambutis iš Lietuvos: „Sužinojau, kad prieš kelias dienas mirė tavo tėvas“… Kažkaip tuščia ir tarsi palengvėjimas, kad viskas išsisprendė ir kad aš toli už Atlanto. Ir vis tik…
