Grįžau iš Manhattan Film Institute organizuoto susitikimo su JAV aktoriumi, režisieriumi ir scenaristu Chazz Palminteri ir filmo „A Bronx tale“ (1993 m.) peržiūros.
Kažkada senai senai lyg ir mačiau šį puikų filmą, tik tuomet dar nežinojau jo neįtikėtinos istorijos. Viskas prasidėjo nuo to, kad 6-am dešimtmety, dar tik devynerių metų sulaukęs Chazz Palminteri, siciliečių kilmės autobuso vairuotojo sūnus, besidairydamas po savo gimtąją Bronx’o gatvę, pamatė kaip vietinis „autoritetas“ Sunny nušovė žmogų. Netrukus prisistačiusi policija sužinojo, kad šalia įvykio vietos buvo berniūkštis ir pareikalavo jo akistatos su įtariamaisiais.
Mažasis Chazz’as „neatpažino“ mafijozo, tuo pažadindamas jo širdy tėviškus jausmus. Atsidėkodamas Sunny pasiūlė vaiko tėvui kur kas geriau apmokamą, nei autobuso vairuotojo darbą. Tėvas išdidžiai atsisakė. Tada mafijozas „įdarbino“ berniuką savo bare, kur šis netrukus susirinko net 600 $ arbatpinigių, kas eilinei siciliečių šeimai buvo dideli pinigai.
Motina rado paslėptus dolerius, pasakė tėvui, o šis sužinojęs iš kur pinigai, įsiuto, nunešė pinigus „autoritetui“ ir pareikalavo palikti jo sūnų ramybėj. Vaikas buvo tarsi tarp dviejų girnapusių. Iš vienos pusės sąžiningas ir principingas mylimas tėvas, uždirbantis ir galintis sau leisti gana nedaug, o iš kitos pusės berniūkštį kaip sūnų pamilęs ir lepinantis mafijozas, besišvaistantis lyg ir lengvai uždirbtais pinigais.
Dvi visiškai skirtingos vertybių sistemos. Tėvas aiškino, kad pinigai nėra svarbiausia, svarbiausia yra veltui neeikvoti savo gyvenimo, atrasti savyje paslėptus talentus ir juos atskleisti. Taip berniukas blaškėsi tarp dviejų tokių skirtingų ir jį mylinčių žmonių. Ypač tai tapo sunku sulaukus paauglystės, juolab, kad jo geriausi vaikystės draugai pasirodė besą linkę į nusikalstamą gyvenimo būdą. Tik paskutinę minutę, prisiminęs savo tėvą, jaunasis Chazz apsisprendė nelipti į nusikalstaman žygin išsiruošusių savo draugų mašiną, nors draugai iš jo tyčiojosi ir vadino bailiu viščiuku. Mašina sudegė su visais jo draugais… Po to buvo nušautas Sunny.
Chazz įstoja i Bronx’o koledžą, mokosi dramos ir svajoja tapti aktoriumi. Vėliau dirba apsauginiu, vaidina menkas roles ir tiki, kad jam pasiseks. Sugalvoja suvaidinti savo gyvenimo istoriją. Taip gimsta „A Bronx tale“ mono spektaklis, sulaukęs pasisekimo ir Hollywood’o dėmesio. Atliekamo dolerio neturinčiam, mažai žinomam aktoriui pasiūloma 20 000 $ už leidimą ekranizuoti jo spektaklį.
Pagrindiniams vaidmenims žadama pakviesti R. de Niro, Al Pacino ar kokią kitą žvaigždę, scenarijų duoti parašyti geram scenaristui. Chazz Palminteri, kaip kadaise jo tėvas, išdidžiai pasako „ne“. Scenarijų parašys jis, Sunny vaidins taip pat jis.
Iš svajotojo aktoriaus tik pasijuokiama. Chazz nenusimena ir toliau vaidina savo mono spektaklį. Po poros metų jau kita kino studija tom pačiom sąlygom pasiūlo jam pusę milijono už ekranizaciją. Aktorius nesutinka. Dar po kiek laiko seka kitas viliojantis pasiūlymas – milijonas dolerių. Kad ir kaip sunku pasakyti „ne“, bet įsitikinimai svarbiau.
Dar po kiek laiko, pasibaigus eiliniam mono spektakliui pas Chazz Palminteri ateina Robert de Niro ir pasako, kad nori sukurti filmą, kad niekas geriau neparašys scenarijaus, nei tuos įvykius išgyvenęs Chazz ir jis tiki, kad Chazz puikiai suvaidins Sunny. Pats de Niro norėtų tėvo vaidmens. Ch. Palminteri džiaugsmą truputį temdo mintis apie tai, kad geri aktoriai paprastai būna prasti režisieriai, kad de Niro nepastatė dar nei vieno filmo, bet ši mintis nugenama šalin prisiminus, kad populiarusis aktorius ne kartą dirbo kartu su Martin Skorcese, tad tikrai iš jo galėjo kažko gero apie režisūrą išmokti.
Taip išsipildo Chazz Palminteri siekimas, „A Bronx tale“ sulaukia didelio populiarumo, kartu, žinomu ir populiariu tampa ir pats aktorius, neišdavęs savo gyvenimiškojo credo. Jo mylimas tėvas pragyveno 90 metų ir džiaugėsi sūnaus triumfu.
Ch. Palminteri mėgsta dalinti korteles su užrašu „NEEIKVOK SAVO GYVENIMO VELTUI“. Vieną tokią kortelę kažkuris iš JAV astronautų pasiėmė su savimi į kosmosą, o grįžęs grąžino aktoriui kaip unikalų suvenyrą su NASA patvirtinimu. Šį credo Chazz Palminteri ne kartą pakartojo ir mums susitikimo metu. Nesvarbu kiek tau metų, nesvarbu ką tu veiki, svarbiausia ir niekada nevėlu atrasti, ką tu geriausiai sugebi daryti. Tad tą ir daryk ir jei tuo nuoširdžiai tikėsi, tai būtinai pasiseks!