Virgin’ios valstijos upės tikrai ypatingos. 🙂 Cedar’o upė sukūrė natūralų gamtos tiltą, o Shenandoah upė – Luray urvus.
Eidama ten, nieko labai stebinančio nesitikėjau, nes esu buvusi ir Naujojo Afono, ir Lenkijos, Čekijos bei keliuose Slovakijos urvuose. Ir vis tik gamta yra visur nepakartojama ir kiekvieną kartą žavinti savo kūryba.
Kad ir šioje nuotraukoje: atrodytų patys paprasčiausi nedidukai stalaktitukai, bet kuomet atsispindi Svajonių ežero vandeny, sukuria fantastinį alternatyvaus pasaulio vaizdą.
O čia krioklys, kažkada tekėjęs per uolas ir amžiams sustingęs šalia pasakiška augmenija „apaugusiu krantu“.
Luray ola – taip ją neoficialiai vadina amerikiečiai, o ir man „urvai“, kalbant apie šią vietą, skamba keistokai, yra pati didžiausia turistų lankoma ola Rytinėje JAV pakrantėje. Įėjimas į ją, buvo atrastas 1878 m. rugpjūčio mėn. ir jau tų pačių metų lapkričio mėn. buvo suruoštas pirmasis olos pristatymas visuomenei.
Čia buvo uždegta tūkstančiai žvakių ir iš aplinkinių miestų atvykę 200 žmonių, pamatė neįtikėtiną vaizdą. Žvakių šviesoje geltoni, rudi ir raudoni stalaktitai ir stalagmitai tikrai turėjo atrodyti fantastiškai.
Pirmojo pristatymo sėkmė įkvėpė olos savininkus kalėdiniam baliui ir taip gruodžio 27d. daugiau nei 600 žmonių, sumokėję po 1$, pateko į Didžiąją olos salę, kur grojo orkestras ir sumokėję dar 25 cnt lankytojai, galėjo šokti ant specialiai tam paruoštų grindų. Balius turėjo didžiulį pasisekimą ir gandas apie nuostabią vietą, plačiai pasklido Rytinėje JAV pakrantėje.
Jau 1921m. čia apsilankė 100 000 smalsuolių. Žvakės, gamtos stebuklui apšviesti, buvo naudojamos tik iki 1881 m., kuomet buvo pastatytas elektros generatorius ir patalpa tapo iliuminuota. Būtų įdomu sugrįžti į tuos laikus, kai čia žvakės romantiškai degė…
Tų laikų romantikos, deja, jau nebėra, bet gamtos grožis išliko ir kasmet čia apsilanko 1–1,5 mln turistų, tiek iš visų JAV valstijų, tiek iš užsienio šalių.
Daug ką čia galima pamatyti: ir dinozauro letenas, ir Luray angelą (dešinėje pusėje esančioje nuotraukoje).
Daugelyje populiarių vietų turistai yra įpratę palikti smulkių pinigėlių tam, kad „vėl sugrįžtų“.
Luray oloje yra norų šulinys, iš kur išgraibytas monetas, administracija perduoda labdaros reikmėms. Kasmetinė suma siekia keliasdešimt tūkstančių dolerių. Geras pavyzdys kitiems!
Mano nuotraukos neperteikia bendro vaizdo, tad paieškojau youtube’j trumpo profesionalaus video.
Išėjusi iš urvų, apsilankiau ir tikrai, kad originaliame senų mašinų muziejuje. Čia ir 1925 m. vietinė policijos mašina, ir pienvežis, ir 1904 m. Cadilakas ir XIX a. pab. vaikiškas vežimėlis bei triratis arkliukas. Šiuo muziejumi mano kelionė po Virgin’ią baigėsi. Tikiuosi, kad dar kada nors ten vėl apsilankysiu.
