Feed on
Posts
Comments

Visi mes kažkur giliai viduje tebesame vaikai. Skirtumas tik tas, kad dalies mūsų vidiniai vaikai yra užrakinti po devyniais užraktais, kad netrukdytų mums būti rimtais, gerbiamais, pasipūtusiais suaugusiais, o kitų – dažniau ar rečiau yra išleidžiami į platųjį pasaulį ir daro mūsų gyvenimą daug linksmesnį ir įdomesnį.

Mano vidinis vaikas visada turėjo pakankamai laisvės, na o pastaraisiais metais, aš stengiuosi jį palepinti bet kuria pasitaikančia proga. Praėjęs šeštadienis buvo pirmoji astronominė rudens diena, tad kaip kaip nešvęsti ir nepasidžiaugti savo mylimo metų laiko pradžia? Sėdau į autobusą ir išvažiavau į Connecticut valstijoje esantį Mystic miestelį.

Po trijų valandų kelionės išlipau Naujosios Anglijos žemėje ir patraukiau į vietinį akvariumą, prie kurio bilietų kasų jau buriavosi kelios jaunos šeimos su vaikais. Už 51$ nusipirkau bendrą bilietą į akvariumą ir Mystic seaport’ą. Sutaupiau kelis dolerius, plius dar gavau plastikinį butelį vandeniui, galimybė atsigerti kafeterijoje ir pasiklausyti paskaitos planetariume. Na bet visa tai vėliau, o kol kas pirmoji atrakcija – galimybė paglostyti rajas.

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai gali buti taip smagu. Ateini prie nediduko baseinėlio, kur plaukioja šios įdomios žuvys, įkiši pirštus į vandenį ir lauki, kol kuri tai raja pagalvos, jog ją ruošiasi maitinti ir priplauks. Sekundės trukmės prisilietimas prie keisto stangraus kūno ir kažkoks vaikiškas kaifas. Kiek nedaug kartais tereikia, kad pasijustum laiminga – tik paglostyti rają! 🙂

Iki valios prisižaidus, patraukiau pas belugas. Tai vieną delfino geną turintys, balti šiaurės banginiai. Palyginus nedidukai, užauga tik iki 5,5m ilgio ir gali sverti tik 1600 kg.

Gyvena jie čia šešiese, ne tokiam jau dideliam baseine–akvariume. Vietos jiems kaip ir mažoka.

Man net susidarė įspūdis, kad tuo metu, kai viena pora belugų įnirtingai plaukioja, kitos keturios tyliai tūno po vandeniu ir nesimaišo likimo draugams po pelekais.

Vienuoliktą valandą ryto jos pusryčiavo, bet nepuolė visos kartu prie kibiro žuvies. Kiekviena laukė, kada prie vandens prieis būtent jos maitintoja ir paties jai asmeninį kilimėlį.:)

Buvo labai įdomu stebėti šiuos įspūdingus žinduolius. Gaila tik, kad laiku nesužinojau, jog už 55$ galima kartu su belugom papusryčiauti. 🙂

Atsidžiaugus šiais gyvūnais, patraukiau į jūrų liūtų pasirodymą.

Nieko per daug įspūdingo. Klaipėdoje kadaise matytas analogiškas show patiko kur kas labiau. Na bet vis tiek malonu į gyvūniukus pažiūrėti.

Įlankos ruonius kelis kartus esu mačiusi laisvėje. Žinoma, ne taip gerai, kaip akvariume. 🙂

<img title=“DSC00547″ width=“300″ height=“199″ class=“alignnone size-medium wp-image-620″ />

Įdomu stebėti, kaip jie plaukioja, atrodo tarsi didelės, riebios žuvys būtų.:)

Afrikietiškų pingvinų ankščiau nebuvau sutikusi.

Lyg ir šaltoka turėtų būti jiems Naujojoje Anglijoje, bet gyvena kažkaip. Matyt, vandenuką žiemą pašildo, tad ir plaukioja sau linksmi.

Vienas iš mėgstamiausių jų žaidimų – priplaukti prie akvariumo langu po vandeniu, kur vaikai, prispaudę prie stiklo pirštukus ir nosis, bando „paliesti“ pingviną.

Net nesitikėjau, kad mane sužavės ir akvariumai su mažaisiais jūros gyventojais. Ypač patiko medūzos ir jūros arkliukai, susikabinę uodegomis.

Deja, nuodugniai viską apžiūrėti ir ilgiau pasidžiaugti nebebuvo laiko, nes reikėjo lėkti į kaimą – muziejų Mystic upės žiotyse ir labai nesinorėjo praleisti paskaitos vietiniame planetariume. Labai norėjosi išsiaiškinti kokia žvaigždė man mirksi „labanakt“, kai nakvoju darbe. Sužinojau – Jupiteris! 🙂

Mystic seaport – atstatytas žvejų miestelis Mystic upės žiotyse, sunykęs po to kai XIX a. viduryje banginių žudymas nustojo būti svarbia žvejybos ir pramonės sritimi.

1929 m. ši istorinė vieta tarsi naujai atgimė, suvežus čia iš aplinkinių miestų ir miestelių senovinius pastatus ir atplukdžius keletą laivų, tarp kurių ir pats seniausias JAV išlikęs burlaivis CHARLES W. MORGAN, skirtas banginiams medžioti.

Šis gražuolis burlaivis jau nebekelia inkaro, bet čia atvykstančių poilsiautojų džiaugsmui po upę pukši senovinis garinis garlaiviukas. Su tokiu jau plaukiojau George ežere, tad šįkart mano dėmesį patraukė kur kas mažesnis, bet ne mažiau įdomus burinis laivelis.

Labiausiai apstulbino paplaukiojimo kaina – į Ė. Buvau įsitikinusi, kad blogai nugirdau ir buvau pasiruošusi sumokėti bent triskart daugiau. 🙂 Už tokią juokingą kainą, pusvalandį plaukiojom netoli nuo kranto, o pats mažiausias buriuotojas net turėjo galimybę padėti kapitonui buriuoti. Vis plaukėm ir plaukėm palei nediduką švyturį – Nantucket saloje esančio vieno iš seniausių šalies švyturių kopiją.

Kapitonui suteikus tokią informaciją, išdidžiai pagalvojau, kad ir originalą esu mačiusi. Man labai norėjosi nuplaukti iki savo mylimų marių, bet mačiau, kad net garlaiviukas tokios galimybės nesuteikia. Tiek jau to ir taip buvo smagu. 🙂 Paplaukiojus nuėjau pasižiūrėti kuklios kvakerių bažnytėlės, mokyklos, mažai kuo tesiskiriančios nuo senosios lietuviškos, banko, vaistinės, krautuvėlės.

Mystic – tikrai įdomi vieta, kur mielai apsilankyčiau dar kartą.

Paskutinis mano dėmesio objektas buvo senasis Mystic kaimas, išlikęs nuo XVIII a. pradžios. Gyventi čia jau niekas nebegyvena ir mažučiuose dailiuose nameliuose yra įsikūrusios įvairios krautuvėlės.

Palepinau save keliom smulkmenom ir nuėjau vakarieniauti į vietinę kaimelio piceriją.

Krosny kepta pica, man neturėjusiai net kada dieną pavalgyti, buvo gardi, vynas – šaltas, o šaldytas „sušokoladuotas“ bananas nepatiko. Gal nuo to banano ir prasidėjo mažiau maloni kelionės dalis, kai paaiškėjo, kad paskutinis Niujorko autobusas kaip ir nesiruošia atvažiuoti. Sparčiai temstant, stovėjau mažutėlėj stotelėj ir svarsčiau visus įmanomus išsigelbėjimo variantus.

Matyt todėl, kad niekaip nenutariau ką pasirinkti, mane „išgelbėjo“ netikėtai pasirodęs vietinis autobusiukas, nugabenęs mane i New London geležinkelio stotį.

Washingtonan važiuojantis traukinys netrukus turėjo stabtelėti šiame miestelyje, tad sėkmingai pargabeno ir mane namo. Pirmoji rudens diena praėjo puikiai. Tikiuosi,kad ir kitos rudens dienos atneš man ir visiems, keliauti mėgstantiems žmonėms nepakartojamų įspūdžių.

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos