Feed on
Posts
Comments

Manhattan-20140716-01464_20141101230559642 Dar praėjusią vasarą, Lincolno centre pamačiau būrį pagyvenusių žmonių, piketuojančių prieš MET’e statomą amerikiečių kompozitoriaus J.Adams’o operą “ The Death of Klinghoffer“. Nelabai norėjosi tikėti, kad operos teatras, žymia dalimi besilaikantis iš privačių aukojimų, galėtų savo nemažai daliai žydiškos kilmės žiūrovų, pateikti antisemitinį spektaklį. Retai juk kas kerta šaką, ant kurios sėdi. 🙂 Piketai nesiliovė ir MET’o generaliniam menedžeriui Peter’iui Gebl’ui išplatinus pranešimą, kad pagal Anglijos Nac.Operos pastatymą kuriamas „Klinghofferis“ nėra nei antisemitinė, nei juolab terorizmą šlovinanti opera, tad apie premjeros atšaukimą negali būti net kalbos. MET’as parodė jau dvi šio žymiausio šiuolaikinio, operas rašančio kompozitoriaus J. Adams’o operas- „Doctor Atomic“ ir „Nixon in China“, tad kaip gali neparodyti niujorkiečiams pačio geriausio ir populiariausio savo tėvynainio kūrinio, juo labiau, kad nuo 1991m. premjeros Briuselyje, jis sėkmingai rodomas Europos operos teatrų scenose. Tad spalio dvidešimtąją MET’o premjera įvyko, nepaisant invalidų ratukuose susėdusių senolių su plakatais rankose ir būrio piketuojančių. Praėjusį trečiadienį ir aš išsiruošiau pažiūrėti kas tai per kūrinys, dėl kurio mano mylimas teatras rizikuoja netekti kai kurių savo „donorų“. Vos prisiartinusi prie aikštės, pamačiau plakatus su užrašais, gėdinančiais MET’o vadovybę. Kažkas dalino agitacinius lapelius, kažkas buvo atspausdinęs net specialią antiprogramą, ant kurios viršelio šalia nužudymo scenos iš spektaklio, buvo atšviesta paskutinė Daniel Pearl nuotrauka ir jo tėvo žodžiai: „We will never forgive the Metropolitan Opera for poisoning our music, for turning our best violins and our iconic concert halls into megaphones for excusing evil“. ( Judea Pearl, father of beheaded Wall Street journal reporter, Daniel Pearl, Sept.21, 2014). Ant agitacinio lapelio, kaip antisemitiškumo įrodymas, puikavosi žodžiai iš teroristo arijos, skirti žydams: “ You are always complaining of your suffering. But whenever poor men are gathered they can find Jews getting fat.You know how to cheat the simple, exploit the virgin, pollute where you have exploited, defame those you are cheated…AMERICA IS ONE BIG JEW“. Prieš operą pasisakė ir abi operos herojaus dukros, tik jų atviras laiškas buvo atspausdintas oficialioje programoje. Ten radau ir oficialius faktus, tapusius šio skandalingo J.Adams’o kūrinio pagrindu.1985m. spalio 3d.“Achille Lauro“ kruizinis laivas išplaukė iš Genujos į vienuolikos dienų kruizinę kelionę po Viduržemio jūrą. Po keturių dienų, laivui paliekant Aleksandriją, jį užgrobė keturi jauni palestiniečiai ir privertė kapitoną plaukti į Siriją. Pagrindinis teroristų reikalavimas buvo paleisti Izraelyje kalinamus palestiniečius. Tarp daugiau nei 400 keleivių buvo ir niujorkiečiai Leon ir Marilyn Klinghoffer su grupe draugų, šventę savo 36-ąsias vestuvių metines ir 58-ąjį Marilyn gimtadienį. Tai turėjo būti jų paskutinė kelionė, nes Marilyn sirgo sunkia onkologine liga, o Leon, pernešęs du insultus, sėdėjo invalido vežimėly. Būtent jis ir buvo palestiniečio vaikino nušautas ir išmestas su vežimėliu į jūrą. Daugiau niekas iš keleivių nenukentėjo. Ši istorija, beveik prieš trisdešimt metų buvo plačiai nuskambėjusi ir įkvėpė amerikiečių kompozitorių, pasižymintį nestereotipine mąstysena. Savo autobiografijoje „Hallelujah Junction“ J.Adams rašė : „Terrorism as practiced by the Palestinians is the weapon of the weak“. Panašiai jis išsireiškė ir savo video interviu MET’ui : “ Terrorism is an act of desperation“. Vienas iš operos „teroristų“ savo arijoje traukia : “ We are not criminals, and we are not vandals but men of ideals“. Spektaklyje jie paniekinamai mėto dolerius, numauna ir vėl grąžina moteriai auksinę apyrankę. Libretą parašė vienos iš Anglijos bažnyčių pastorė Alice Goodman, savo interviu laikraščiui „The Independent“, prieš angliškąją premjerą pasakiusi: “ I don’t think I was setting out to be even – handed..I was trying to recognize this absolute truth: that the person who wants to kill you, the person who hates you, the person who doesn’t understand you, is likewise a human being“. Sunku nesutikti su tokiais žodžiais…
Taigi, apsirūpinusi informacija, nusipirkau bilietą ir nuėjau į salę. Pirmiausia ėmiau dairytis ar nepamatysiu arabų kilmės asmenų ir žydų. Į arabą partery nei vienas neatrodė panašus, (nelabai aš juos ir sutinku MET’e), o štai vyrukų su kipom matėsi ne vienas. Pirmą kartą teatro viduje sutikau ginkluotus policininkus.
Opera prasidėjo įspūdingu 1948-aisiais metais ištremtų palestiniečių moterų choru dykumos fone. Paskui atvykusių izraeliečių, dykumoj sodinančių medžius, choras, paskui jau perėjo prie „Achille Lauro“. Bet moterys palestinietės, tarsi šešėliai pasirodydavo ir laive, būtent simbolinė moteris palestinietė ir ginklą būsimam Klingoffer’io „žudikui“ įteikė. Beklausydama tos arijos, nejučia prisiminiau neseniai skaitytą straipsnį apie Bostono maratono teroro akto organiatorių Carnajevų šeimą. Pasirodo,kad Tamerlaną Carnajevą į ekstremistinį islamą, galimai pastūmėjo ne draugai, ne kokia netikėta pažintis, o …motina, kuri pirmaisiais emigracijos metais JAV tapo kosmetologe, vaikščiojo apsitempusi džinsais ir raudona odine striuke, o vėliau užsidėjo parandžą ir nuvedė savo sūnus į mečetę.Matyt, mes kažkaip pernelyg stereotipiškai priimam musulmonų moteris, esą jos tiesiog užguitos vergės ir tiek. Kažin…Na bet grįžkim prie operos. Man patiko. Geriausios arijos ir muzika buvo „palestiniečių“. Per kai kurias laivo keleivių arijas atvirai norėjosi žiovauti. Laukiau tos žymiosios „į jūrą krentančio kūno“ arijos, bet nusivyliau. Tikrai džiaugiuosi, kad radau laiko nueiti į šį prieštaringą ir verčiantį susimąstyti spektaklį. Publika plojo, bet ypatingų ovacijų, tokių dažnų MET’e ,kaip ir nebuvo. Kaip niekada didelė dalis žiūrovų, vos uždangai nusileidus, puolė lauk iš salės. Lauke dar tebesisukiojo keletas piketuotojų, kurie taikėsi kažką paaiškinti savo bendros kilmės jaunimui. Pažiūrėjau programėlėj, kas buvo pagrindinis operos finansuotojas. Pasirodo tai buvo anoniminė dovana, skirta John’ui Adams’ui pagerbti…
Kuo toliau, tuo įdomiau darosi gyventi. 🙂
http://youtu.be/FtnXSra0ZYQ

Leave a Reply

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos