Pirmoji mano, Las Vegas’e užsisakyta ekskursija, buvo į pietinį Didžiojo kanjono kraštą. Išvažiavimą paskyrė nuo didžiulio kaimyninio viešbučio. Iš kur man žinoti, kad ten yra sava autobusų stotis ? Juolab, kad operatorė į mano klausimą: ar tai sustojimas bulvare, atsakė teigiamai…Laksčiau kaip pusprotė pirmyn – atgal per didžiulį viešbutį, kur prie lošimo automatų net šeštą ryto rymojo patys beviltiškiausi lošėjai.Susiradau autobusą jau tuomet, kuomet rasti nebesitikėjau – 6:20. Nuvežė mus į kažkokį registracijos centrą, persodino į kitus autobusus ir išvažiavom iš Las Vegas 8 val. Iš karto pasakysiu, kad grįžau į viešbutį 23:45, prie kanjono praleidau…dvi valandas. Žiauru.Niekam nerekomenduoju užsisakinėti autobusinės kelionės į „south rim“, na nebent jau tikrai nėra kitos išeities.
Autobusas buvo pilnas pilnutėlis iš viso pasaulio suvažiavusių europiečių, amerikiečių ir azijiečių. Sėdėjau šalia indės, kuri su vyru atvyko aplankyti Kalifornijoje mokslus baigusio sūnaus.Ta proga visi trys ir išvažiavo Didžiuoju kanjonu pasigrožėti. Pirmiausia sustojom prie Hoover užtvankos. Tai vienas iš didingiausių pasaulio inžinierijos paminklų, pastatytas valdant prezidentui Herbert’ui Hoover, Didžiosios depresijos metu 1930-35mm. Statyti hidroelektrinę Juodajam kanjone prie Kolorado upės buvo planuojama ir anksčiau, bet suinteresuotos aplinkinės valstijos vis nesutarė dėl vandens paskirstymo. Galiausiai ekonominė krizė, kuomet reikėjo žmones aprūpinti kažkokiu tai darbu, paskatino tą didingą projektą pradėti. Daugiau nei 5000 darbininkų su savo šeimom persikraustė į Nevados dykumą ir daugiau nei šimtas, šių gigantiškų statybų metu, savo galvą padėjo, nes tiltas buvo statomas 700 (221,4m.) pėdų aukštyje virš sraunios Colorad’o upės,o statant užtvanką, teko dirbti siauruose tuneliuose į kuriuos dažnai prasiveždavo anglies monoksidas. Atsakingų už saugumo techniką žmonių, tais laikais dar nebuvo, bet užtat pirmą kartą statybose buvo panaudoti apsauginiai šalmai.
Hidroelektrinė ir šiandien tebevaidina svarbų vaidmenį, paskirstant elektros energiją, Vakarinėje Valstijų dalyje.
Įdomu, kad pagal susitarimą, buvo uždrausta samdyti kinų kilmės darbininkus, afroamerikiečių irgi buvo priimta vos keliasdešimt. Po pirmųjų metų, darbininkai iš laikinų darbo stovyklų persikraustė į naujai pastatytą miestuką Boulder’į. Kad darbams niekas netrukdytų, Boulder’y buvo uždrausta prostitucija, azartiniai lošimai ir alkoholiniai gėrimai. Tie draudimai, naujojo miesto gyventojams taip patiko, kad alkoholis čia buvo nepardavinėjamas iki pat 1969-ųjų, o azartiniai lošimai tebėra draudžiami ir šiandien. Tai vienintelis !!! toks miestas Nevados valstijoje. Žinoma, norintiems lošti, tai didelių problemų nesudaro, nes iki Las Vegas tereikia važiuoti vos 50 km.
Užtvenkus Colorado upę, susidarė gražus vandens telkinys, taip vadinamas Mead’o ežeras,pats didžiausias vandens rezervuaras Valstijose, teikiantis vandenį ne tik Nevados ir Arizonos, bet ir Kalifornijos valstijai. Jo vandenuką geria net 20 mln amerikiečių.
Po pasivaikščiojimo po apžvalgos aikštelę laukė ilgas ir nuobodus kelias per Nevad’ą ir Arizon’ą. Galiausiai po kelių valandų atvažiavom į Nac.geografijos centrą, iš kur vieni išvažiavo paskraidyti virš Didžiojo kanjono, o aš su kita grupe, pasirinkau galimybę, pasivažinėti rausvu džipu palei kanjono kraštą. Geriau gal būtų reikėję paskraidyti, nes ne taip jau daug pamačiau, o ir apsisukom kažkur per valandą, ko pasekoj paskui porą valandų trynėmės Nac.geografijos centro parduotuvėje, laukdami kol grįš „skrajūnai“. 🙂
Apie Didįjį kanjoną sunku kažką ir pasakyti, nes visi žino, kas tai. Man asmeniškai tai ypatinga, energetiškai labai stipri nepaprasto grožio vieta, kur norėtųsi atvažiuoti dar ir dar…Jau vėliau sužinojau, kad galima važiuoti į Williams miestelį, o iš ten vietiniu traukinuku ir kanjono kraštą pasiekti. Kada nors gal taip ir padarysiu, jei iki to laiko kanjone nepradės kasti urano ir nesubjauros viso to neįtikėtino grožio.
Besidomintiems skaičiais, galiu pasakyti, kad Didžiojo kanjono ilgis 446 km. Plotis (plato lygyje) nuo 6 iki 29 км, o ant kanjono dugno mažiau nei vienas km. Gylis iki 1800 м. Kai esi ten, apie skaičius negalvoji, tiesiog KAŽKAS TEN ir tiek…Gal koks sugriautas nežemiškos civilizacijos miestas…? Nežinau, kiek laiko reikėtų, kad visą tą stebuklą apžiūrėti. Laimei, aš užsisakiau kitai dienai ekskursiją į kanjono dugną, tai vis nors truputuką kažką daugiau pavyko pamatyti
Pašiurpino mane ta masinė Nevados turizmo sistema. Svarbiausia jiems tik pinigus iš žmonių išlupti. Nustebau, kai grįžtant vairuotojas įjungė įrašą, kur buvo sakoma, kad JAV priimta duoti autobuso vairuotojui nuo 5 iki 10$ arbatpinigių, o jei labai patiko, tai ir daugiau…Autobuse buvo 50 turistų, tad paskaičiuokit, jei taip sąžiningai kiekvienas tuos 5$ ar daugiau… Vairuotojas niekuo ypatingu nepasižymėjo, Kelionės metu parodė seną filmą su Dž.Čanu ir dar kažkokią nesąmonę, kurios pradžios, mes, besitrynę po Nac. geografijos centrą net nematėm, o paskutines šimtą mylių važiavom gana lėtai ir be jokių atrakcijų. Už ką vairuotojui tokie pinigai ? Negi atlyginimo jam nemoka ? Padaviau ramia sąžine 3$, kaip įprasta Rytinėj pakrantėj. Priešpaskutinis sustojimas buvo visai netoli mano viešbučio. Vietoj to, kad paklaustų ar likę paskutiniai turistai nori išlipti visai netoli savo viešbučių, vairuotojas apvežė mus ratą, persodino į kitą autobusą ir tas pavežė mus puskilometrį iki nei vienam konkrečiai netinkančios vietos. Išlipom, pakraipėm galvas ir išsiskirstėm kas sau.Laimei, sekančią ekskursiją nusipirkau ne iš to didžiulio monstro, o iš mažos firmelės, bet apie tai sekantis pasakojimas. 🙂
