Šiandien praleidau puikią progą padaryti socialinę nuotrauką, kuri galbūt būtų istoriškai vertinga po kokių dešimties metų. Nufotografuoti labai norėjosi vaizdelį, kaip tamsiaplaukis kolumbietis Manuelis moko jaunutę, šviesbruvę amerikietę plauti erdvios valgyklos grindis. Mergaitė, nesusidūrusi su viešųjų vietų valymo įranga, įdėmiai stebi emigranto veiksmus, o paskui negrabiai ir pernelyg sąžiningai puola trinti linoleumą. Prieš keletą mėnesių toje pačioje valgykloje, klausiausi dviejų turtingų pagyvenusių amerikiečių pokalbio apie tai ar JAV reikalingi emigrantai iš trečiųjų šalių. Įstrigo vieno iš senolių, pasakyti žodžiai, kad, žinoma, jog nauji emigrantai reikalingi, nes juk „neis mūsų vaikai gatvių šluoti”. Tada tik mintyse nusišaipiau, prisiminusi naująjį gyvenamojo komplekso šiukšlininką Kevin’ą – jauną baltaodį amerikietį. Šiandien priėjau arčiau plušančios mergaitės, kad pažvelgčiau į jos identifikacijos kortelę ir įsitikinčiau, kad pavardė ne slaviška. Ne, pavardė – Jansen. JAV gimę ir užaugę baltieji amerikiečiai jau taikosi išstumti lotyno amerikiečius iš jų pagrindinių darbo vietų emigracijoje. Kol kas dar nelabai jiems sekasi, žinau, kad vien mano darbavietėje bent pora baltųjų valytojų buvo atleistos, kaip nesugebančios reikiamai dirbti, na bet reikia manyti, kad darbo neturintis jaunimas bus priverstas išmokti dirbti bet kokius darbus. Nepriteklius juk visus kažko išmoko. Ypač kai ekonominė krizė vis dar pergalingai žengia į priekį.
Tags: emigracija, JAV, krizė, visuomenė
