Feed on
Posts
Comments

2014-05-01 19.11.11 Pastarąsias dienas įdomu stebėti JAV visuomenės susiskaldymą į dvi stovyklas, ebolos klausimu. Didesnioji visuomenės dalis – pagal apklausos duomenis maždaug 78% JAV gyventojų, yra už tai, kad asmenys, grįžę iš Vakarų Afrikos ir turėję kontaktų su sergančiais ebola, privalėtų praleisti tris savaites karantine. Reikalavimas, sakyčiau labai teisingas, nes jei jau yra mokslininkų nustatyta, kad minimalus ebolos viruso inkubacinis periodas yra dvidešimt viena diena, tai kiekvienam, tiek medikui, tiek ne medikui turėtų būti suprantama, kad virusu infekuotas žmogus, pirmąsias dvi savaites gali jaustis visiškai sveikas. Tuo remdamiesi, New York’o ir New Jersey valstijų gubernatoriai, praėjusią savaitę priėmė įsaką apie būtiną asmenų, grįžusių iš Vakarų Afrikos ir bendravusių su ligoniais karantiną. Atrodytų, labai protingas ir logiškas įsakas, bet jam pasipriešino… medikai.. Viskas prasidėjo nuo tarptautinės organiacijos „Gydytojai be sienų“ slaugytojos Kaci Hickox, kuri penktadienį parskrido iš Siera Leonės ir be didelių ceremonijų, buvo patalpinta į specialią palapinę Newark’o universitetinėje ligoninėje. Moteris pasitaikė karinga, tad per savaitgalį sugebėjo sukelti ant kojų ir žurnalistus,ir medikus,ir politikus. Nėra tokio federalinio įstatymo, kuris leistų tuo momentu, infekcijos neplatinantį žmogų, laikyti uždarytą. Tad New Jersey gubernatoriui nebeliko nieko kito, kaip tik pakeisti įsaką ir išleisti „vargšę kalinę“ namo į Main’o valstiją. Pareikalavo tik, kad ji dingtų iš New Jersey privačiu automobiliu, o ne viešuoju transportu. Tad Kaci Hickox jau namie, kuo džiaugiasi medikai ir žmogaus teisių gynėjai, bet visai nesidžiaugia eiliniai amerikiečiai, prisimindami tos pačios organiacijos „Gydytojai be sienų“ gydytoją Craig’ą Spencer’į, kuriam praėjusią savaitę buvo diagnozuota ebola ir kuris prieš pakylant aukštai temperatūrai, ramiausiai važinėjosi metro, žaidė boulingą, sėdėjo bare su draugais, nors dar dieną prieš tai jautėsi ne itin gerai. Daugumos niujorkiečių toks neatsakingas jauno gydytojo elgesys visai nesužavėjo, tad nenuostabu, kad nedaug kas tiki, jog ir šiandien iš karantino paleista slaugytoja, bus pakankamai protinga ir atsakinga. Moteris slaugė Siera Leonėje nuo ebolos mirštančius vaikus. Be menkiausios abejonės jos veikla verta kuo didžiausios pagarbos, bet ne mažesnės pagarbos būtų verta ir tai, jei slaugytoja prisimintų, kad ji pati gali kelti pavojų vaikams savo gimtinėje…Dabar gi situacija JAV truputį dviprasmiška. Norima, kad amerikiečiai žvelgtų į tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ savanorius, kaip į didvyrius, o patys amerikiečiai norėtų, kad savo didvyriškumą, herojai pademonstruotų ir gimtojoj šaly, stoikiškai atsėdėdami trijų savaičių karantiną. Noras labai žmogiškas…Vienas iš daugybės CNN žurnalistų kalbintų žmonių, labai vietoj priminė Hipokrato priesaikos žodžius : „nepakenk“.
Kaip nekeista, tarptautinės organiacijos „Gydytojai be sienų“ nariai mano kitaip. Su CNN žurnalistu kalbėjusi viena iš organizacijos vadovių, pareiškė, kad visi jų savanoriai yra apmokyti sekti savo sveikatą ir nekelia jokio pavojaus visuomenei. ( Tai jau „įrodė“ Craig Spencer). 🙂 Pagal tą direktorę, pavojus slypi tik visuomenės nemokšiškume. Norėjosi, kad žinomas tv žurnalistas paklaustų : „iš kur JAV visuomenės nariai pasigaus tą virusą, jei niekas neparveš jo iš Afrikos ?“ Nepaklausė. Užtat perklausė kitą „protingą galvą“ iš Maryland’o ligoninės. Toji profesorė paniekinamai pareiškė, kad dabar XXI, o ne XIII – XIV amžius, kad reikėtų laikyti žmones uždarytus. Žurnalistas paklausė, ar tai reiškia, kad Pentagonas gyvena XIII – XIV amžiaus dvasia, mat kariškiai pasirodė esą rūpestingesni už medikus ir savo Liberijoje atitarnavusius karius, nutarė prieš sugrąžinant į tėvynę, tris savaites palaikyti nuošalioje Italijos karinėje bazėje. Kitas“Gydytojai be sienų“ atstovas gan arogantiškai pareiškė, kad kariai yra kariai, jie turi klausyti įsakymų, o savanoriai yra laisvi žmonės. Kiek šiandien girdėjau kalbant šios organizacijos narių, visi demonstravo didžiulį rūpestį Afrika ir visišką abejingumą Amerikai.Visų kalbose girdėjosi nerimas, kad bus labai sunku rasti savanorių, jei grįžę namo, šie bus „kankinami“ visokiais karantinais. O dabar dar Padėkos diena, Kalėdos artėja, visi nori būti su savo artimaisiais, tad parvykusių iš Vakarų Afrikos, žymiai padaugės. Prisipažinsiu, kad mane tos kalbos gerokai suglumino. Visada žiūrėjau į organizaciją „Gydytojai be sienų“, kaip į vertą besąlygiškos pagarbos už jos savanorių pasiaukojamą darbą. Pažįstu moterį, kurios velionis vyras buvo šios organizacijos narys ir išėjęs į pensiją, vietoj to, kad ramiai mėgautųsi turtingu ir nerūpestingu gyvenimu, iš pradžių su žmona išvyko savanoriauti į Afriką, o paskui abu keliems metams „nusėdo“ Haity. Gyveno kažkokioj bakūžėj „samanotoj“, jis operavo, o ji organiavo sergančių vaikų maitinimą. Abu tai darė vedami krikščioniškos dvasios ir nelabai galiu įsivaizduoti, kad ta garbaus amžiaus žilaplaukė pora, būtų puolusi ginti savo teisių ir laisvių, jei juos grįžusius į tėvynę, būtų pasodinę į karantiną tėvynainių labui. Manau, kad būtų ramiai išnaudoję tą laiką knygų ir spaudos skaitymui, muzikos klausymui, telefono pokalbiams su dideliu būriu savo vaikų ir anūkų. Dabartinių savanorių paslaugoms dar yra ir internetas, jau vien tas laukimo laiką gerokai „sutrumpina“. Tad tikrai nelabai žinau ką galvoti, žvelgdama į esamą situaciją. Norom nenorom peršasi mintis, kad šiuolaikinė visuomenė turi didelį atsakomybės jausmo deficitą…
Kita, naujai iškilusi JAV visuomenės problema – tikrų afrikiečių vaikai, net nebūtinai vakarų afrikiečių. Mokyklose jie pravardžiuojami „ebolomis“, „virusais“ ir pan. Per vakarines žinias mačiau reportažą apie iš Senegalo atvažiavusį berniuką, kurį mokykloje vaikai užpuolė ir sumušė vien todėl, kad jis afrikietis…Įsikišo žmogaus teisių gynėjai, bet vėl problema – vargu ar tą afrikietį sumušė baltaodžiai vaikai…Toje valstybinėje mokykloje didžioji dauguma besimokančių turėtų būti juodaodžiai ir lotynai. Dar prieš porą savaičių skaičiau, kad NY gyvenanti liberiečių bendruomenė jaučiasi atstumta, o jos nariai net vengia kalbėti viešajam transporte, nes kiti keleiviai kartais sureaguoja į afrikietišką akcentą ar kalbą. Sekmadienį vakare į ligoninę buvo paguldytas liberietis berniukas su ebolos simptomais. Viruso nerado, bet ir iš ligoninės neišleido… Tai dar labiau kaitina aistras. Karantiną spec. palapinėse pakeitė karantinu namie, kas pradžiugino toli gražu ne visus…
Bijau, kad artėjant šventėms, įtampa turėtų dar labiau išaugti.

Tags: , ,

CAMERA OBSCURA

10686769_10202645930101822_9057333055717010113_nPenketą metų mano dėmesį traukė keistas pilkas pastatėlis prie Peconic įlankos NY. Užrašas prie durų išdidžiai skelbė, kad viduje yra camera obscura, bet durys visada būdavo užrakintos ir tik vasarą kabodavo raštelis, informuojantis, norintiems patekti vidun, kreiptis ten ir ten. Nelabai įsivaizdavau, kas ten viduj, tad tiesiog laukiau palankaus momento, kuomet paslaptingos durys ims ir atsivers. Šiandien kaime buvo Jūros šventė, tad ta proga prie mane traukiančio pilko namelio, stovėjo moteris, renkanti po dolerį, už patekimą vidun. Be jokių skrupulų paaukojau banknotą ir patekau į tamsų kambarį be langų ir šviesos. Vidury stovėjo gal poros metrų diametro mechanizuotas stalas – veidrodis ir ant jo aš pamačiau tai, kas darosi aplink šią paslaptingą vietą. Buvo net savotiškai neįdomu, atrodo, kad „stalas’ priiminėjo vaizdus iš video kameros, filmavusios aplink vaikščiojančius žmones, prieplaukoje prišvartuotas jachtas, žaidžiančius vaikus… Vaizdas buvo tarsi žiūrint geros kokybės video įrašą. „Ekraną’ buvo galima pakelti ir nuleisti, pasukti į šoną, aprėpiant daugiau pakrantės vaizdų. Po dešimties minučių man net atsibodo į visą tai spoksoti. Visas „cinkelis“ tame, kad vaizdą transiliavo visai ne video kamera, o ant namelio stogo užkeltas veidrodis ir stale įmontuotos specialios linzės. Tai yra camera obscura, kurią naudojo kinų filosofas Mo dzy dar V amžiuje prieš mūsų erą, tik tuomet vaizdas iškildavo ant tamsios patalpos sienos ir būdavo apverstas. Tokią kamerą galimai naudojo Aristotelis, stebėdamas saulę, o Xa. arabų mokslininkas iš Basros Ibn Al Chaisam naudojosi specialiomis palapinėmis Saulės užtemimams stebėti. Žinodamas, kad tiesiogiai Saulės stebėjimas labai kenkia akims, mokslininkas padarydavo mažą angą palapinėje ir stebėdavo Saulę ant priešingos palapinės sienos.Tuo pačiu jis paneigė tuo metu priimtiną teoriją, kad šviesos spinduliai sklinda iš akių ir tarsi „apčiupinėja“ objektą.
Viduramžiais camera obscura buvo plačiai naudojama astronomijoje.XIIIa. ja Saulės užtemimams stebėti naudojosi anglų filosofas R.Baconas. XIVa. Levi ben Gersh ir Ibn ash Shatir naudojo ją Saulės ir įvairių planetų kampiniam diametrui matuoti. XVa, savo traktate apie tapybą camera obscura aprašė Leonardo da Vinči. 1686m. Johan Can suprojektavo portatyvinę camerą, kuri buvo patobulinta, pritaisytu 45 laipsnių kampu veidrodžiu, kuris projektavo vaizdą ant matinės horizontalios plokštės, kas leido perkelti peizažą ant popieriaus lapo. Žymus olandų dailininkas Vermeeris naudojo šį įrengimą peizažams, buitiniams paveikslams tapyti. Tų laikų cameros buvo didelės dėžės su daug veidrodžių, šviesai atspindėti. Jau tuomet vietoj paprastos kiaurymės buvo naudojamas objektyvas arba kitaip sakant, linzė, padėjusi nustatytinėti vaizdo ryškumą. Daugėjant optikos atradimų, objektyvai tapo jautresni, o atradus šviesai jautrias medžiagas, camera obscura tapo fotoaparatu…
1606m. buvo pirmą kartą atspausdintas camera obscura padarytas vaizdas.1631m. ja buvo sekamas Merkurijaus judejimas. XIX amžius – šios kameros populiiarumo viršūnė ir nuosmukis. Amžiaus pradžioje buvo prigaminta daugybė tokių camerų, amžiaus pabaigoje, atsiradus fotoaparatui, ji nueina į užmarštį. Senovinę camera obscura galima pamatyti filme “ Mergaitė su perlų auskaru.“.
Šiaip jau konkrečiai, camera obscura ( išvertus iš lotynų k. – tamsus kambarys, taip pat Pinhole) yra optinis įrenginys, turėjęs įtakos fotografijos atsiradimui. Tai kuomet per mažą skylutę besiskverbianti šviesa, projektuoja apverstą vaizdą ant visiškai tamsios patalpos sienos.
Šiuo metu pasaulyje yra 50 tokių įrenginių,iš kurių 5 yra JAV. Tad galima sakyti, kad pabuvojau senovinio fotoaparato ar net video kameros viduje…Ne kvailiai buvo tie senovės žmonės ir mes dažnai net neįsivaizduojame kokius prietaisus jie turėjo ir ką žinojo apie juos supantį pasaulį.

Tags:

2011-12-13 17.12.10Žmonės visada vartojo narkotikus. Visi šamanų, žynių, orakulų ritualai buvo susieti su narkotikais. Be jų neapsieidavo ir įvairios slaptų draugijų apeigos. Narkotines medžiagas naudodavo jaunuoliams laikant vyriškumo egzaminą, kai kurių švenčių, pereinančių į orgijas, metu. Kariai beveik visada kažką kramtydavo prieš prasidedant mūšiui, kad būtų drąsesni ir po mūšio – kad atgautų jėgas. Taip pat daugelis gydomųjų žolių, kurias duodavo ligoniams, turi narkotinių komponentų. Toks laisvas požiūris į narkotines medžiagas tęsėsi tūkstantmečiais ir dar šiandien išliko kai kuriose archaiškose gentyse.Kaip nekeista, bet esant tokiai laisvei, žmonės neturėjo tokių problemų, kokias šiandien turime mes. Bėdos prasidėjo maždaug prieš 200 metų Kinijoje. Tik sukūrė žudančius narkotikus ne kinai, o anglai Indijoje ir pradėjo gaminti specialiai kiniečiams. Kinų imperija tuo metu turėjo viską, ko jai reikėjo ir netroško jokio svetimo importo, juolab, kad kitų tautų žmones, kiniečiai laikė barbarais. Ost Indijos kompanija, valdžiusi Indiją Anglijos karaliaus vardu, vežė iš Kinijos arbatą ir prekiavo ja visame pasaulyje. Mokėti už arbatą tekdavo gana brangiu, tais laikais, sidabru. Anglų prekybininkų tai netenkino ir jie ieškojo kažko, kuo būtų galima sidabrą pakeisti. Kažkuriam iš jų atėjo į galvą mintis – supažindinti Kiniją su opiumu.Indai be didelių problemų naudojo opiumą tūkstančius metų ir nekentėjo dėl rimtų priklausomybių. Ost Indijos kompanija, ieškojo būdų kaip padidinti priklausomybę nuo opiumo ir sukurti tokią jo rūšį, kad kiniečiai negalėtų be jo gyventi ir keistų vis daugiau ir daugiau nuodo, į brangią arbatą. Pabandė sumaišyti opiumą su arbatos lapais ir rūkyti, ( indai nerūkė). Rūkomas narkotikas greičiau patekdavo į kraują ir jo veikimas buvo kur kas stipresnis, bet to neužteko, nes morfinų dozė buvo nepakankama. Viskas pasikeitė, kuomet anglai išmoko išvalyti opiumą, padidindami morfinų kiekį 50 kartų.Naująjį narkotiką buvo lengva rūkyti, jis greit patekdavo į kraują ir sukeldavo kur kas didesnį malonumo jausmą, nei paprastas opiumas, tuo pačiu sukeldamas ir organizmo priklausomybę.
Didžioji Kinija krito su kaljanu lūpose, opiumo rūkyklose. Bandymas atsisakyti įvežamų narkotikų nepavyko. Abu XIX a. vidury vykę „opiumo karai“ baigėsi kiniečių pralaimėjimu, nes narkomanai negalėjo kariauti. Didžiulė imperija, tūkstantmečius neįsileidusi į savo teritoriją “ barbarų“ užsieniečių, tapo „pereinamu kiemu“. Anglų, prancūzų, rusų, amerikiečių kariuomenės žygiavo po po žlugusią šalį skersai ir išilgai, beveik be pasipriešinimo. Kinijos žmonės tuo metu „gaudė kaifą“.
Kiniečiams skirtas nuodas pateko ir į Vakarų pasaulį, kuriame narkotikų savo malonumui, jau šimtus metų niekas nenaudojo. iš pradžių opiumas Europoje nesukėlė didelio entuziazmo ir Ost Indijos kompanija aprūpindavo juo Didžiąją Britaniją daugiau medicinos
reikmėms. Būtent medicininiai preparatai, pagimdė narkomaniją Europoje, nes jais gydė viską – nuo skausmo ir depresijos iki sifilio. Pacientai tapdavo narkomanais, tik ne tokiais beviltiškais kaip kiniečiai, nes opijų ne rūkė, o gerdavo „vaistus“. Siekdami išvengti ligonių priklausomybės nuo narkotikų, gydytojai 1870-aisiais metais pasiūlė įvesti medikamentus į organizmą švirkšto pagalba. Norėjo geriau, o gavosi kaip visada…Priklausomybės pradėjo vystytis greičiau ir tapo kur kas stipresnės. Kuomet sukūrė heroiną, jo kūrėjai buvo tikri, kad jau heroinas tai tikrai pripratimo neiššauks, tad nuo 1920- ųjų metų heroiną leisdavo tiesiai į veną…
Gerai, kad mūsų protėviai nesukūrė švirkšto, o narkotinius augalus tik kramtė, kitaip neaišku kokie mes būtume šiandien ir ar išvis būtume…
( pagal užsienio spaudą)

Tags:

2014-05-02 17.41.18 Šiandien Ferguson’e, Misurio valstijoje bus laidojamas policininko nušautas juodaodis aštuoniolikmetis Michael’is Brown’as. Laidotuvėse dalyvaus žmogaus pilietinių teisių gynimo ir įvairių juodaodžių organizacijų atstovai. Niekas negali pasakyti kuo baigsis šios laidotuvės, nes tarp analitikų jau girdisi balsai, kad šiandieninė situacija pradeda priminti 1964-uosius metus, kuomet Martin’o Luther’io King’o vadovaujami juodaodžiai pakilo į rimtą kovą už savo teises. Teises lyg ir iškovojo, privilegijas gavo, bet visumoje gyvenimas netapo rožėm klotu. Bedarbystė, nusikalstamumas, narkotikai – visa tai įprasta varguomenės, kurios didelę dalį sudaro afroamerikiečiai, gyvenamuose rajonuose. Man niekada neteko būti Ferguson’e, bet pažįstu emigrantą iš Rytų Europos, gyvenantį St.Luis’e. Tiek jis, tiek jo etninė bendruomenė stengiasi kompaktiškai telktis vienoje vietoje, kuo toliau nuo „juodųjų“ rajonų. Aš pati kažkada gyvenau netoli Newark’o, kuris yra vienas iš „juodžiausių“ didžiojo New York’o miestų. Vietiniai baltieji amerikiečiai stebėdavosi. kad aš galiu tokioje vietoje gyventi, juolab vaikščioti pėsčiomis.:) Vienas pažįstamas net padovanojo dujų balionėlį, kurio, laimei, man niekada neteko panaudoti. Kai kurie baltieji, vos priartėję prie Newark’o ar šalia esančio Elizabeth miesto, užsidarydavo automobilio langus, užblokuodavo dureles ir jausdavosi tarsi patekę į priešo stovyklą. Mane turbūt gelbėjo tai, kad aš niekada nebuvau arogantiška ir baili, tad prireikus, kartais grįždavau pėsčiomis net po vidurnakčio. Kišenėse visada turėdavau keletą žemiausio nominalo dolerio banknotų ir visada atsakydavau į pasisveikinimą kiekvienam, net ir pačiam baisiausiam valkatai, o paprašytą dolerį visada ištiesdavau su draugiška šypsena ir palaiminimo žodžiais. Todėl drįstu manyti, kad St.Luis’o policininką Darren’ą Wilson’ą į nepavydėtiną šiandieninę situaciją įstūmė būtent arogancija ir pranašumo jausmas. Žinoma, pėstieji neturi vaikščioti gatvės viduriu, bet JAV miesteliuose yra tokių užkaborių, kur mašinos gana retai pasirodo, nemanau, kad velionis Michael Brown ir jo draugas ėjo judrios gatvės viduriu, esant intensyviam transporto judėjimui. Žinoma, policininko įsakymui reikia paklusti, nieko nesvarstant ir negalvojant,deja, ne visi jauni žmonės yra itin paklusnūs, bet tai nereiškia, kad palyginus, dėl menkniekio policininkas turi naudoti fizinę jėgą, o juo labiau šauti į nuo jo besitraukiantį vaikiną ir šauti ne vieną kartą kur nors į ranką ar koją, bet paleisti ne mažiau kaip šešis taiklius šūvius, tame tarpe į galvą…Žinau, kad bet kuris rimtas pilietis mano samprotavimų nesupras, bet tokia aš jau nepareiginga. Man kažkaip norėtųsi, kad policija mane saugotų, o ne šiurpintų ir baustų už menkniekius. Kartą aš buvau papuolusi į kvailą situaciją, kuomet teko asmeniškai susidurti su JAV viešosios tvarkos saugotojais. Būtent todėl, kad vyrukai elgėsi geranoriškai, atsisveikinom su didžiausia pagarba iš mano pusės, nors man tas susitikimas galėjo baigtis gana liūdnai, jei policininkai nebūtų bandę žmogiškai išsiaiškinti situacijos, o tik puolę demonstruoti man savo jėgą ir valdžią. Būtų buvęs tas Darren’as Wilson’as truputį geranoriškesnis ir paprastesnis, tai ir Michael’is Brown’as rytoj ramiai sau eitų į paskaitas koledže, ir valstijos valdžiai nereikėtų sukti galvos, kaip iš tos velniavos išsipainioti. O išsipainioti, manau, kad bus sunku, nes jokios naujos teisės, nuolaidos ir privilegijos nepagerins tarpusavio santykių tarp juodųjų ir baltųjų JAV gyventojų, jei jie neišmoks pagarbos vienas kitam. Apie artimo meilę geriau net neužsiminsiu. 🙂 O iki to toli, toli… Bijau, kad artimiausioj ateity konfrontacija neapsiribos tik gatvės susidūrimais, plėšiamom parduotuvėm ir pan., juk neveltui JAV policija yra vis labiau militarizuojama. Norisi tikėti, kad rimti neramumai neprasidės jau šiandien.

Tags: ,

2014-05-02 17.38.32 Birželio mėnesį Vakarų pasaulis susipažino su nauja teroristine organizacija Islamic State in Iraq and Syria, sutrumpintai ISIS, lietuviškai „Islamo valstybė“, kuri per tris savaites nužudė daugiau nei 2000 žmonių. Izraelio pakraipos New York’o spaudoje, radau straipsnių, plačiau nušviečiančių šios, galinčios tapti kur kas baisesne teroristine organizacija, nei Al-Qaeda, islamistų grupės veiklą. Laisvai apžvelgsiu praėjusių dviejų mėnesių eigoje parašytus straipsnius.Gal kam bus įdomu. 🙂
JAV žvalgybos duomenimis,“Islamo valstybės“ gretose, šiuo metu kovoja daugiau nei 10 000 ginkluotų ir puikiai apmokytų kovotojų. CNN šiandien pranešė, kad manoma, jog tarp jų yra 1000 Didžiosios Britanijos ir 100 JAV piliečių, kurie bet kada gali grįžti į savo pilietybės šalis ir organizuoti teroro aktus. Manoma, kad maždaug 60% „Islamo valstybės“ karių šiuo metu yra Irake, o 40% – Sirijoje. Pagrindinis ir kaip ir vienintelis šios teroristinės grupuotės tikslas yra sukurti Islamo valstybę, besivadovaujančią pačiais griežčiausiais šariato įstatymais. Visiems radikalaus islamo priešininkams gręsia mirties bausmė, tikinčiųjų gi laukia visiška abstinencija, kuomet nebus ne tik cigarečių ir alkoholio, bet ir bet kokių medikamentų. Ne itin geras gyvenimas numatytas ir nusikaltėliams, kuriems už vagystes ir kitokius nusikaltimus bus nukertamos galūnės. Bet kokia istorinė atmintis irgi turi išnykti, sunaikinant kapines ir paminklus. Ir t.t ir pan.
Kariniai analitikai mano, kad „Islamo valstybė“ nėra tipiška teroristinė organizacija:
Pirma, ekstremistai visapusiškai naudoja visas šiuolaikinės propagandos priemones. Savo interneto puslapiuose jie skelbia savo veiklos ataskaitas su nuotraukomis ir video įrašais, veda online seminarus, norintiems papildyti teroristų gretas, spausdina ne tik atsišaukimus, bet ir knygas, o taip pat visais įmanomais būdais stengiasi palaikyti ryšius su irakiečiais ir sirais. Tokia „atsiskaitomoji“ veikla privedė prie to, kad daugelis Irako ir Sirijos gyventojų, šiandien labiau pasitiki ‘Islamo valstybe’, nei teisėtomis savo šalių vyriausybėmis. Faktiškai ekstremistai jau laimėjo informacinį karą tiek Sirijoje, tiek Irake.
Antra,“Islamo valstybė“ išsiskiria stulbinančiu organizuotumu ir kariniu profesionalumu. Niekas nebūtų galėjęs net pagalvoti, kad per tris vasaros savaites kažkas galėtų užimti beveik trečdalį Irako, tai nepavyko net amerikiečiams, beveik per devynis karinių veiksmų metus.Pagal pasiruošimo, šaltakraujiškumo ir žiaurumo lygį, analitikai sulygina teroristų būrius su fašistiniais vokiečių SS daliniais. Strategijos klausimais, ekstremistų vadovybė kol kas nepadarė nei vienos klaidos.
Viena iš rimčiausių „Islamo valstybės“ akcijų – Mosulo banko užgrobimas. Vos prieš keletą mėnesių antrasis pagal dydį Irako miestas Mosulas buvo laikomas neoficialia finansine arabų pasaulio sostine. Savotiška arabų Šveicarija, kurios daugelį metų niekas nebandė apiplėšti. Teroristai įsiveržė į centrinį Mosulo banką, sušaudė visus darbuotojus ir apsauginius, ir įsigavo į požemines saugyklas, kur rado kelis šimtus gryno aukso lydinių, bei Irako dinarų, atitinkančių 425mln $ sumą.“Islamo valstybės“ vadovybė dalį pinigų išdalino savo kariams, dalį išleido naujų ginklų pirkimui ir naujų karių samdymui, o likusius pasidėjo ateičiai. Tokiu būdu per vieną dieną šie islamistai tapo turtingiausia pasaulio teroristine organizacija.Šių pinigų jiems turėtų užtekti keliems metams. Tie pinigai ekstramistams suteikė ir kur kas didesnio pasitikėjimo bei motyvacijos.
Kita svarbi šios vasaros „Islamo valstybės“ akcija buvo masinis Irako kareivių išžudymas, pašiurpinęs tiek Irako vyriausybę, tiek JAV karinę vadovybę. Ekstremistai atvežė 1700, paimtų į nelaisvę Irako kariuomenės karių į nuošalią vietą ir visus be gailesčio sušaudė. Manoma, kad „Islamo valstybė“ turėjo konfidencialius sąrašus su karių adresais, nes kai kurie jų buvo pagrobti iš savo namų, kur ramiausiai žiūrėjo Pasaulio futbolo čempionato varžybas..Teroristai pasiūlė likusiems vyriausybinės armijos kariams pereiti į jų pusę. Atsirado dezertyrų…
Trečioji svarbi akcija buvo Baiji naftos perdirbimo įmonės, Irako šiaurinėje dalyje pagaminančios beveik ketvirtadalį šalyje naudojamų degalų, užgrobimas. Nežinau, kieno rankose šiandien yra tą įmonė, nes nuo birželio pabaigos žinios apie tai, kas kontroliuoja Baiji, yra prieštaringos, užtat gaisras gamykloje, buvo matomas net iš kosminio palydovo, ko pasekoje Irake labai pakilo benzino kaina ir atitinkamai ėmė kilti maisto produktų kainos.
Didelį dėmesį ‘Islamo valstybės“ vadovybė skiria naujai užgrobtų miestų kalėjimams. Su kiekvienu kaliniu yra pravedamas pokalbis, kurio metu išsiaiškinama, ar jis vertas papildyti „šlovingosios“ armijos gretas. Manoma , kad iš kalėjimų,“Islamo valstybės“ gretas papildė ne mažiau nei 3000 kovotojų, nekenčiančių dabartinės Irako vyriausybės.
Apie paskutinę šios teroristinės organizacijos akciją, kuomet nužudžius JAV žurnalistą James Wright Foley buvo pasiųsta „Žinia Amerikai“, visi žinote…
Šiandien JAV bando bombardavimu išspręsti ekstremistų problemą, kas vargu ar yra geriausias kelias, nes jei šalis bus dar labiau sugriauta, vietiniai gyventojai ims kur kas labiau neapkęsti amerikiečių, nei islamo fanatikų, juolab, kad teroristinės Artimųjų Rytų grupuotės jau įprato bazuotis gyvenamuosiuose namuose, vaikų darželiuose, ligoninėse ir pan.
Pradėti Trečiąjį Irako karą Obamai irgi nebus lengva, nes „Islamo valstybė“ ne tik įgijo didelį autoritetą ekstremistiniame arabų pasaulyje, bet ir turi labai daug karinės technikos, kurios didžioji dalis yra amerikiečių dovana „naujai demokratinei Irako valstybei“.
Rugpjūčio 19-ąją pasklido žinia, kad JAV pradėjo bendradarbiauti su..Asado režimu. Teigiama, kad amerikiečiai pasidalino su Damasku informacija apie teroristinių dalinių dislokaciją Raqqa provincijoje, kas labai padėjo vyriausybinei aviacijai bombarduojant ekstremistų stovyklas. Galima tik įsivaizduoti, kaip šiandien viskas būtų susiklostę, jei Asado režimas būtų buvęs nuverstas ir cheminis ginklas būtų patekęs į islamistų rankas…

Tags: , , ,

« Newer Posts - Older Posts »

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos