Jau kelintą kartą įsitikinu, kad provincijoje esantys muziejai dažnai būna nepakankamai įvertinti ir slepia savo salėse, visokių įdomybių, kurių nerasi ir didžiuosiuose miestuose. Vienas iš tokių „provincialų“, tai Michigan’o valstijoje Dearborn miestelyje įsikūręs Henry Ford’o muziejus. Tai ne vien automobilių paroda, ką būtų galima pagalvoti, išgirdus jo įkūrėjo vardą. Tai muziejus, skirtas JAV istorijai ir inovacijoms. Inovacijoms, kurioms pradžią davė automobilių atsiradimas JAV -jose, pakeitęs amerikiečių gyvenimą ir pradėjęs naujų technologijų erą. Tai ne tik automobiliai, bet ir traukiniai, lėktuvai, televizija ir radijas. Viena iš mane labiausiai sudominusių ekspozicijų buvo „Power of radio“- atitinkamai tam laikotarpiui apstatytas kambarys su senoviniu radijo aparatu per kurį kelių minučių intervalu, buvo transiliuojama 1938m.spalio 30-ąją Orson’o Welles’o įtikinamai sukurta, H.G.Wells’o romano „War of the worlds“ radiofonizacija. Dauguma radijo klausytojų tuomet įsijungė CBS stotį, transiliacijai jau prasidėjus ir žinią, apie metaliniuose cilindruose į Žemę nusileidusius ir karą pradėjusius marsiečius, priėmė kaip vyriausybinį pranešimą.Panikos banga nusirito per šalį. Daugybė New Jersey valstijos gyventojų užtvindė kelius, bandydami „pabėgti nuo marsiečių“, maldavo policininkų duoti dujokaukes, kad išsigelbėtų nuo „nuodingų dujų“, skambino elektros kompanijai, reikalaudami atjungti elektrą, kad atėjūnai nematytų šviesų. Viena moteris pamaldų metu įbėgo į Indianapolio bažnyčią ir pradėjo klykti, kad New York’as jau sugriautas, prasidėjo pasaulio pabaiga, tad
reikia eiti namo ir pasiruošti mirti.Panika netrukus buvo numalšinta, jaunas radiofonizacijos autorius buvo pakviestas į Hollywood’ą, o amerikiečiai nustojo besąlygiškai tikėti tuo, kas kalbama per radiją.
Kitas įdomus muziejaus kampelis – pradinukų klasės dalis, kur 1957 metais mokytoja ant mokyklinės lentos trečiokams parašė, ką reikia daryti išgirdus signalą apie prasidėjusį atominį karą su Rusija.O daryti reikia nedaug : palysti po suolu, nuleisti galvą žemyn ir susidėti rankas sau ant sprando. Puiki instrukcija, tikrai galinti apsaugoti nuo radioaktyvių spindulių.:)
Įdomūs ir karo laikų plakatai, kviečiantys moteris aukoti savo šilkines ir nailonines kojines parakui supilti, patalpų apšildymo radiatorius – šautuvams gaminti ir pan.
Yra ir eksponatų kuriuos labiau tikėtina būtų matyti sostinės muziejuose.Tai teatro kėdė, kurioje sėdėdamas, buvo nužudytas JAV prezidentas A.Lincoln, automobilis, kuriame buvo nušautas J.Kennedy.
Čia eksponuojami ir F.D.Roosevelt’s Sunshine special 1939m.Lincoln
D.D.Eisenhower’s Bubbletop 1950m.Lincoln :
Bet man labiausiai patiko 1902m.Teddy Roosevelt’s karieta : 🙂
O čia legendinis H.Ford’o gamyklos lenktyninis automobilis 999, pagamintas 1902 metais. Henry Ford’as ir kt.automobilio kūrėjai patys net bijojo išbandyti naująją mašiną, tad pasamdė profesionalų dviratininką Barney Oldfield, kuris niekada nebuvo sėdėjęs prie automobilio vairo. Nepaisant tokios „smulkmenos“ Oldfield’as laimėjo savo pirmąsias lenktynes ir net tapo pirmuoju žinomu nacionaliniu lenktynininku ir dulkėtų Amerikos kelių siaubu.
Yra ten ir daugiau įdomių automobilių. Tai ir pagrindinėje nuotraukoje esantis 1952m.Wienermobilis. Pirmosios šio modelio mašinos Chicago gatvėmis pradėjo važinėti dar 1936 metais, kai Oscar Mayer kompanija ėmė pardavinėti hot dog’us Vėjų miesto gatvėse. Amerikiečiams Wienermobile yra tarsi meilės automobiliams ir dešrainiams jungtis.Savo vietą muziejuje turi ir vienas iš pirmųjų benzovežių – 1939-ųjų Dodge Airflow tank truck, vežiojęs benziną iš Texaco.
Galima pasigrožėti ir senaja automobilių reklama.
Na bet inovacijų muziejus nebūtų tokiu vadinamas, jei ten būtų vien automobiliai, seni baldai ir plakatai.Dvylikos akrų muziejaus plote telpa ir traukinių sąstatai ir lėktuvai ir žemės ūkio mašinos.
Vienas iš seniausių geležinkelio sąstatų pasaulyje.
Čia irgi vagonas: 🙂
Kiek vėlesnis XIXa.antrosios pusės sąstatas.
Tarp keleto pirmųjų amerikietiškų lėktuvų, vienas tikrai įspūdingas. Net nežinojau, kad buvo ir lakūnų-cirko akrobatų.
O čia 1923-ųjų metų kanadietiškas sniego valytuvas, beveik septyniasdešimt metų valęs bėgius.
Iš žemės ūkio mašinų labiausiai patiko kukurūzų kombainas.
1855m.stacionarus garo variklis.
Yra ir žavus elektromobilis su pakrovimo stotim.
Ir vienas pirmųjų mobiliųjų namelių.
Netgi pirmasis gyvenamasis Volkswagen Westfalia „camperis“. ( 1959m.)
Šalia mano minėtųjų eksponatų, juo labiau netikėti atrodo šie. :
Tai toks tas muziejus, netoli Detroit’o, kuris iš pradžių vadinosi, pirmąjį statybinį cementą čia maišiusio, T.Edinson’o vardu. Ir dabar jis formaliai vadinasi T.Edison’o institutu, bet kadangi T.Edisonui dedikuoto muziejaus pagrindą sudaro H.Ford’o kolekcija, tai Jo vardu muziejus dabar ir vadinamas.
Paminklas nuotraukoje H.Ford’ui ir visa uždara Greenfield gyvenvietė taipogi Ford’o gamyklai priklauso. Pačius gamybos cechus mačiau tik iš tolo, važiuodama link Toledo. Gana daug Henry Ford’as amerikiečių nacijai gero padarė.
Ir pabaigai Youtube’j rastas video apie šį muziejų.
Muziejaus traukiniai
